Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Geležiniai gyvatės kiaušiniai. Saulius Šaltenis

Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai. Pranė Dundulienė

lietuviu kalendoriniai

Etnologijos mokslo Lietuvoje pradininkės Pranės Dundulienės knyga „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai“ vaizduoja mūsų šalies kalendorinių bei agrarinių švenčių, papročių bei ritualų raidą.

Pranė Dundulienė – etnologijos mokslui nusipelniusi profesorė. Pokario metais ji domėjosi lietuvių tautos dvasine kultūra, šventėmis bei tradicijomis. Ji buvo pionierė, sovietmečiu kalbanti apie mūsų krašto papročius. Vilniaus universiteto 400-mečio minėjimo metinių proga ji išdrįso išleisti knygą „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai“. Po jos pasipylė kiti mūsų krašto šventes bei tradicijas nagrinėjantys leidiniai.

Lietuva nuo seno buvo agrarinis kraštas. Mūsų protėviai vertėsi medžiokle, žvejyba, tačiau daugiausiai augino gyvulius ir užsiėmė žemdirbyste. Būtent gyvulininkystė ir žemdirbystė tapo svarbiausiais verslais, nuo tada, kai žmonės nustojo klajoti ir apsigyveno vienoje vietoje. Apsigyvenę sėsliai lietuviai prisirišo prie kalendoriaus. Prie pasikartojančių metų laikų prisitaikę būtinieji darbai pagimdė tam tikras šventes, kurių metu džiaugiamasi veiklos rezultatais. Papročiai, šventės ir tradicijos padėjo iš kartos į kartą perduoti sukauptas žinias.

Lietuviai turėjo, o ir tebeturi daugybę įdomių tradicijų. Pvz., apeiginį giesmių giedojimą, kuris padeda rugiams augti, taip pat net ir dabar dažnai girdime įvairius prietarus, pvz., kad rūtas reikia sėti per Jurgines, tuomet jos geriau žaliuos. Net ir šiomis dienomis daugelis kaimo žmonių seka, kada geriausias metas ir laikas yra pradėti arti žemę, kada geriausia sėti rugius, kitus javus bei daržoves. Etnologė savo knygoje „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai“ nagrinėja agrarinių papročių kilmę bei raidą, taip pat analizuoja jų ryšį su metų laikais bei kalendorinėmis apeigomis.

Pranė Dundulienė-Stukėnaitė (1910–1991) – Lietuvos etnologijos mokslo pradininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto profesorė. Moteris gimė Švenčionių rajone. Dar vaikystėje ji domėjosi lietuvių tautos istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis. Pranė Dundulienė Vilniaus universitete baigė etnologijos ir etnografijos specialybę, vėliau apsigynė istorijos mokslų daktarės laipsnį. Pranės Dundulienės tyrinėjimų metu sukaupta informacija papildė daugelio kraštotyros muziejų ekspozicijas. Kultūros paveldo puoselėtoja įvairiuose leidiniuose publikavo apie penkis šimtus mokslinių tekstų, taip pat rašė mokslo populiarinimo straipsnius. Autorė išleido aštuoniolika lietuvių liaudies papročius nagrinėjančių knygų.

Daugiau naujų knygų