Naujiena

Sigitas KANIŠAUSKAS

Besidomintieji krašto istorija, be abejo, žino, kad prieškario laikais Pasvalyje, Pumpėnų g. (dabar – Nepriklausomybės g.) veikė sieros vonios ir 1937 m. miestui buvo suteiktas kurorto statusas. Netrukus Pasvalį nukonkuravo didesnes galimybes plėstis turėjęs Likėnų kurortas. Apie tai krašto  istorijos ir kultūros žurnale Šiaurietiški atsivėrimai bei savaitraštyje Lietuvos sveikata rašė kraštotyrininkai Antanas Stapulionis, Gražvydas Balčiūnaitis, publicistas, istorikas Darius Indrišionis.

Tuo tarpu kadaise klestėjusio nedidelio Moliūnų kurorto-gydyklos istoriją dengia vis didėjantis užmaršties dulkių klodas. Keliais sakiniais apie šią vietą knygoje Užaugau Pasvaly užsimena Krikliniuose gyvenęs, deja, jau šviesaus atminimo kraštotyrininkas, istorijos mokytojas Juozas Beniulis.

Išsamesnės informacijos apie netoli buvusio Moliūnų dvaro veikusią gydyklą galima rasti Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Rankraštyne saugomame turtingame žymaus kraštotyrininko Antano Mažylio (1914–2007) fonde. Garsusis Kriklinių krašto praeities tyrinėtojas ir šia veikla pasižymėjęs jo dėdė, iš to paties kaimo kilęs Petras Mažylis (1890–1982), 1968 m. baigė rašyti didelės apimties kraštotyrinę apybraižą „Iš Kriklinių praeities ir dabarties“.  Rašydami apie 19 a. antroje pusėje Moliūnuose veikusį kurortą-gydyklą, jie remiasi 1861 m. pasirodžiusiu tuometės Kauno gubernijos statistinių duomenų rinkiniu (Statističeskije materialy Kovenskoj guberniji, sobr. Oficierami Generalnovo štaba, izd. 1861).

Moliūnų kurortas-gydykla nuo 1855 iki 1890 m. veikė netoli dvaro, prie Pyvesos upelio intako, gyventojų vadinamo Verdene arba Smardone. „Ji buvo  įrengta patogiose patalpose, buvę 40 ąžuolinių vonių atskirų mineralinių vonių, užlaikomi du gydytojai, ambulatorija, dvylika žemesnio personalo asmenų. Buvęs muzikos orkestras kurorto svečiams linksminti. Vėliau dėl neišaiškintų priežasčių kurortas-gydykla sunaikintas <...> Čia buvo ir tebėra sieros šaltinių įvairioms ligoms gydyti“, – rašė  A. Mažylis.  Tyrinėdamas buvusio kurorto-gydyklos vietą kraštotyrininkas Verdenės upelio dugne aptiko ąžuolinių ir drebulinių grindų liekanų.

Būdamas ilgamečiu Kriklinių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku, A. Mažylis stengėsi atgaivinti Moliūnų kurortą. „Tai vietovė su gražia ateitimi“, – jis tvirtino rankraštyje „Iš Kriklinių senosios praeities“.  Jo iniciatyva 1958 m. birželio 20 d. buvo padaryta Moliūnų sieros šaltinių vandens analizė. Respublikinio Sanatorijos ir higienos instituto ataskaitoje rašoma: „Vanduo stipriai mineralizuotas, turi daug kalcio, sulfatų. Vanduo labai kietas. Yra pagrindo manyti, kad jis gali veikti liuosuojančiai ir skatinančiai skrandžio sulčių bei tulžies išskyrimui. Tačiau galutinį sprendimą dėl šios vietovės panaudojimo kaip kurorto ir vandens išnaudojimo gali duoti Maskvos kurortologinis institutas.“

Moliūnų kurorto atgaivinimo idėją A. Mažylis raštu išdėstė ir tuomečiam Lietuvos SSR sveikatos apsaugos ministrui. Tačiau ir jis be visagalių Maskvos valdininkų valios nelabai ką galėjo padaryti. Tačiau iš sovietų imperijos sostinės atskriejusi žinia atvėsino kraštotyrininko entuziazmą. Iš minėto Kurortologijos instituto buvo pranešta, kad naujų kurortų  steigimas europinėje SSRS dalyje kol kas atidėtas. Instituto valdininkai nurodė, kad toliau bus plečiamas Likėnų kurortas. Pastarasis sakinys faktiškai leido suprasti, kad carinės Rusijos laikais įsteigto Moliūnų kurorto-gydyklos atgaivinimo idėja neturi jokios perspektyvos. Vis dėlto A. Mažylis dar kurį apie Moliūnų kurorto gaivinimo planus rašė  respublikinėje spaudoje.

Praėjusią savaitę su kraštotyrininku, žygeiviu Algimantu Stalilioniu lankėmės  buvusio Moliūnų kurorto-gydyklos vietoje. Žvelgiant į medžiais ir krūmais pasidabinusias Pyvesos intako Verdenės pakrantes, reikia lakios fantazijos, kad mintyse susikurtum  prieš pusantro šimto metų čia stovėjusios gydyklos ir pacientus linksminusio orkestro vaizdinius. Gerai, kad dar išlikusi lentelė su užrašu „Moliūnų mineraliniai šaltiniai – gamtos apsaugos paminklas“. Želdiniai baigia pasiglemžti ir buvusio kurorto-gydyklos pamatus. Netoli kadaise klestėjusio ir dabar tik romantinės istorijos spalvomis apipinto kurorto-gydyklos akį ir širdį džiugina išlakus Moliūnų ąžuolas – 1999 m. paskelbtas gamtos paminklas.

Autoriaus nuotraukos