Naujiena

Susipažinkite: savanorė Agnė

2021 02 22


Kviečiame susipažinti su mūsų savanore Agne! Nuo 2021 metų sausio ji padeda Pasvalio atviram jaunimo centrui organizuoti įvairius renginius jaunimo turiningam laisvalaikiui. Kol tęsiasi karantinas Agnės siūlomi renginiai vyksta virtualioje erdvėje
Pakalbinta apie savanorystę, Agnė mielai pasidalijo savo patirtimi.  Galbūt Agnės pavyzdys paskatins užsiimti savanoryste ir Jus?
„Esu Agnė Strelčiūnaitė, man 19 metų ir šiuo metu esu Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos abiturientė.
Esu kilusi ne iš pačio Pasvalio, gyvenu 30 km nuo jo.
Savanorystė man nėra nauja patirtis, būdama žymiai mažesnė vis įsitraukdavau į tokias veiklas mokyklos renginiuose, vėliau teko savanoriauti festivalyje. Tiesa, pirmosios savanorystės reikalavo daugiau fizinio darbo. Bėgant metams tų galimybių savanoriauti atrasdavau vis daugiau.
Esu viena iš Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ koordinatorių. Organizuojame stovyklas vaikams, paskaitas, ruošiame juos tarptautinio mąsto konkursui „IMYB“, kuris kiekvienais metais vyksta vis kitoje šalyje. Kelią į šia organizaciją atradau irgi neatsitiktinai, pati dalyvaudavau jų konkursuose ir 3 metus iš eilės atstovavau Lietuvą. Pabuvojau Čekijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, na o 4-aisiais metais prisidėjau prie šios organizacijos. Teko savaitę savanoriauti Slovakijoje, Banska Bystryca. Viena iš paskutinių savanorysčių buvo vaikų vasaros stovykloje „Kūrėjo įkvėpti“.
Apie galimybę savanoriauti Pasvalio bibliotekoje atradau internete ir nieko nelaukusi užsiregistravau. Šios savanorystės metu turėsiu galimybę prisidėti 0,25 prie stojamojo balo, trumpiau tariant, šią savanorystę įteisinsiu. Tikiuosi gauti naujos patirties, praplėsti savo akiratį, patobulėti dvasiškai, pagerinti laiko planavimo įgūdžius. Tiesą pasakius, kiekvienąkart grįžusi po sunkios dienos savanoriaujant vis sau pasakau: „Viskas, čia paskutinis kartas“, bet tada imi ir suvoki, kaip gera matyt kitų šypsenas ar pačių mažiausiųjų spindinčias akis, pilnas kažkokio neapsakomo džiaugsmo.
Tas džiaugsmas, kurį matai kito akyse užpildo, tarsi užkrauna pozityvo ir tave patį. O kai esi laimingas, tai sekasi ir darbuose, ir gyvenime.
Dar viena priežastis, kodėl ėmiausi savanorystės, tai galimybė pažinti žmones, išmoksti elgtis įvairiausiose gyvenimiškose situacijose, atrasti išeitį, o kartais turi perlipti per save. Planuoju studijuoti mediciną, ne paslaptis, kad dirbant šioje srityje su žmonėmis susidursiu kiekvieną dieną, o ir nuolatinis tobulėjimas – kasdienybė.
Išbandyt savanorystę rekomenduoju kiekvienam: tiek jaunam, tiek senam. Tai reikalauja jėgų, tačiau tai ką gauni mainais yra neįkainojama. Ne tik knygos, kelionės mus tobulina, bet ir savanorystė. Savanorystė puošia žmogų tiek dvasiškai, tiek išoriškai.“