Naujiena

Artėjant rugsėjo 8-ajai – Tarptautinei raštingumo dienai –  primename jums knygelę „Jons ir Aniutia“, sukurtą niūriais lietuvybei laikais (1875–1876) – gražia šiaurės panevėžiškių tarme.

Tai iš Pasvalio rajono Medinių kaimo kilusio visuomenės veikėjo, tuometinio Peterburgo universiteto studento PETRO VILEIŠIO (1951–1926) ranka gimtąja tarme parašyta apysaka. Jos fragmentų buvo publikuota P. Vileišio su bendraminčiais leistame rankraštiniame laikraštėlyje „Kalvis Melagis“.

Kaip atskira knyga apysaka pasirodė 1877 m., o 2009-aisiais dailininkės Jadvygos Visockienės buvo perrašyta. Knygai įžangos žodį „Aukščiausias įstatymas – tėvynė“ parašė kraštiečiai humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Irena Kruopienė ir šviesaus atminimo rašytojas ir poetas Mykolas Karčiauskas.

Pasak kraštietės dr. Bronės Stundžienės, „Koks svarbus šis kūrinėlis vietos kultūros istorijai, rodo jo ištraukos perspausdinimas pasvaliečių literatūros almanache „Mes esam šiaurės krašto“ (1997; p. 45–47), taip pat vėliau pasirodęs atskira knygele, pasvaliečių poeto Mykolo Karčiausko ir kalbininkės Irenos Kruopienės rūpesčiu sušiuolaikinus tarmės rašybą“.

Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“  (2021, Nr. 2(51), yra  kraštiečių profesorių I. Kruopienės ir Genovaitės Kačiuškienės straipsnis „Pasvalio krašto tarmė: nuo Petro Vileišio kūrybinių bandymų iki šiuolaikinių medijų“, kuriame teigiama: „Jons ir Aniutia“ mums svarbi ne vien etnografiniu požiūriu, bet ir kaip to krašto kalbos paminklas. Dabar ši tarmė kruopščiai ištirta ir vadinama rytų aukštaičių, konkrečiau, šiaurės panevėžiškių vardu. Šia tarme kalba Pasvalio, Pakruoji, dalis Biržų ir Panevėžio rajonų gyventojų.“ (p. 76).