Naujausios knygos

„Altoriaus šviesoje“ – tai daugiau nei kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ biografija. Tai pasakojimas apie žmogų, kurio tikėjimas ir pasiryžimas ginti tiesą ne tik keitė sutiktų žmonių likimus, bet ir drebino melu bei prievarta grįstą sistemą. Knyga skirta plačiajai auditorijai, todėl leidinyje aprašyti ne tik patys svarbiausi kardinolo biografijos faktai, bet ir daug dėmesio skirta jo asmenybei: kaip brendo jo kunigiškas pašaukimas, kurie sutikti žmonės darė didžiausią įtaką? Kaip sovietinėje melo ir totalitarinio sekimo sistemoje pavyko suburti ištikimų bendražygių ratą? Ar buvo žmogiškų baimių bei abejonių? Kas teikė vilties bei stiprybės? Pateikiama daug informacijos apie tai, kaip vykdavo verbavimai, tardymai, kaip buvo bandomi palaužti disidentai. Ir svarbiausias klausimas: kaip pavyko net septyniolika metų leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir jos leidybą sustabdyti tik tuomet, kai ji tapo neaktuali, nors prieš jos leidėjus buvo užsiundytas visas represinis sovietinio KGB aparatas? Knygoje taip pat daug dėmesio skirta tarnybos sovietinėje kariuomenėje, tardymų, kalinimo lageryje aprašymams – tai parodo, kaip ideologija virsta buitimi ir kasdienybe. Šiandien daugeliui jau nė neįsivaizduojama. Pagrindinių skyrių pradžioje pateikiamas trumpas istorinis kontekstas – kas tuo metu vyko pasaulyje, kokiomis aktualijomis gyveno Vakarai ir Sovietų Sąjunga. Kiekvienas skyrius pradedamas citata iš Šventojo Rašto, kuri geriausiai atliepia jame aprašytas gyvenimiškas S. Tamkevičiaus SJ patirtis, patikėtas gerajam Dievui. „Altoriaus šviesoje“ yra tikinčio žmogaus manifestas, kuris savo pavyzdžiu liudija, kad tiesa nesikeičia, nepriklausomai nuo mūsų gyvenimo aplinkybių. Galima tai vadinti Dovydo kova su Galijotu, kurią iš naujo tenka išgyventi kiekvienai kartai ir kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Knygoje yra panaudotos ir jau anksčiau publikuotų leidinių ištraukos, taip pat dar nepublikuotų dienoraščių fragmentai bei iš lagerio rašyti laiškai, dokumentai, nuotraukos.