Naujiena

Rašytojo, savaitraščio „Tėviškės Žiburiai“ redaktoriaus Česlovo Senkevičiaus dokumentai jau e. bibliotekoje „Pasvalia“

2022 07 05

Pasvalio krašto kultūros paveldo elektroninė biblioteka „PASVALIA“ (http://www.pasvalia.lt/) pasipildė rašytojo, savaitraščio „Tėviškės Žiburiai“ redaktoriaus Česlovo Senkevičiaus dokumentais. Tai yra daugiau nei 1250 vaizdų. Suskaitmenintą Č. Senkevičiaus fondą sudaro: biografiniai, apdovanojimų, tarnybinės-visuomeninės veiklos bei kūrybinės veiklos dokumentai, ikonografija. Visus šiuos dokumentus rasite adresu: http://www.pasvalia.lt/dokumentai/?q=Senkevi%C4%8Diaus Galima susipažinti su dokumentų vaizdais, juos peržiūrėti ir analizuoti.

Nuo 2001-ųjų metų iki pat Č. Senkevičiaus mirties, 2017-ųjų, į biblioteką keliavo gyvenimo ir kūrybos liudijimai. Vyko intensyvus susirašinėjimas laiškais. Č. Senkevičius neprieštaravo, kad jo atsiųsti dokumentai būtų paviešinti. Džiaugėsi, kad juos galės pamatyti visi interneto vartotojai: „Nesijaučiu esąs vertas tokio „išsiplėtimo“ iki erdvės, kuri dabar visų visiems. Bet jeigu taip norėta – ačiū, šiaurietiškai, bet šiltai.“

Č. Senkevičiaus gimtinė Joniškėlis. Čia, geležinkelio stoties viršininko Mečio Senkevičiaus ir joniškėlietės Veronikos Bekerytės šeimoje 1921 m. sausio 2 d. išvydo pasaulį. Nuo pat vaikystės buvo lemta patirti persikraustymą iš vienos vietos į kitą. Tėvą perkėlus į Petrašiūnus, prasidėjo tolimas nuo gimtinės. Teko gyventi Pakruojyje, Ukmergėje. Mokėsi Pakruojo pradžios mokykloje, Ukmergės gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Istorinės pervartos nubloškė į Vokietijos DP stovyklas, vėliau – į Kanadą, Torontą. Bet gimtinė visuomet keliavo su autoriaus kūryba, neužmirštamais močiutės Daratos Baltaragytės-Bekerienės pasakojimais.

Kūryba lydėjo nuo vaikystės. Eilėraščius ir miniatiūras rašyti pradėjo dar Pakruojyje, vėliau – rašymas sau, draugams, spaudai. Į viešumą kūryba išėjo po karo mokytojaujant Maironio vardo gimnazijoje Braunšveige: kūrė dramos vaizdelius, eilėraščius, rengė spektaklius, bendradarbiavo spaudoje. Kanadoje trylika metų redagavo „Skautų aidą“. Dirbo spaustuvininko-leidėjo darbą. 1989 m. įsijungė į savaitraščio „Tėviškės Žiburiai“ redakciją.

Svarbiausi kūrybos liudijimai – knygos: „Ketvirtoji upė“ (2000), „Penki taškai...“ (2004), „Trys iki šimto“ (2009), „Dvylika metų“ (2014), „Devyni amatai“ (2015). Pirmosios dvi įvertintos Lietuvių rašytojų draugijos (Čikaga) premijomis.

Visuomeniniame gyvenime giliausi skautiškos veiklos pėdsakai: buvo skautų vadovas, ėjo įvairias pareigas Lietuvių skautų sąjungoje, vadovavo skautų stovykloms, rašė skautų spaudai.

Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Kanados lietuvių bendruomenė autoriaus darbus įvertino kultūrininko visuomenininko 2005–2006 metų premija. Kaip ilgametis skautų veikėjas apdovanotas aukščiausiais Lietuvių skautų sąjungos (išeivijoje) ordinais.

Č. Senkevičius po staigios ir neilgos ligos mirė 2017 m. spalio 12 d. palaidotas Šv. Jono lietuvių kapinėse, Mississaugoje (Kanada).

Biografija parengta pagal: Dvylika metų: išeivijos savaitraščio [„Tėviškės žiburiai“] vedamieji, 2002–2014 / Česlovas Senkevičius. – Pasvalys: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka; [Kaunas]: Naujasis lankas, 2014.

Pranešimą parengė vyresn. bibliotekininkė Toma Mikalajūnaitė