Pasvalio Mariaus Katiliškio
viešoji biblioteka

Titulinis > Renginiai > Mariaus Katiliškio skaitymai

Mariaus Katiliškio skaitymai

2011 metai

2010 metai

2009 metai

2008 metai

2008-ųjų Mariaus Katiliškio skaitymuose dar kartą prisiminta apie rašytojo pasitraukimą iš Lietuvos. Praėjus dvidešimčiai metų po šių įvykių rašytojas, jau gyvendamas JAV, rašo romaną „Išėjusiems negrįžti“, kuriame remdamasis savo atsiminimai ir tų laikų dienoraščio užrašais, pasakoja apie dvejojančio ir sąžinės graužaties slegiamo žmogaus kelionę per karo nuniokotą kraštą. Šis Mariaus Katiliškio kūrinys neretai lyginamas su Balio Sruogos „Dievų mišku“ kaip vienas geriausių lietuvių romanų apie II pasaulinį karą. Nors rašytojas rašo apie tikrus išgyvenimus ir įvykius, visgi savo kūrinį vadina romanu ir įžanginiame žodyje perspėja skaitytoją, kad tas neieškotų dokumentinių aprašymų. Kaip glaudžiai romane persipynusi realybė ir autoriaus kūrybinė vaizduotė? Apie tai kalbėjo Mariaus Katiliškio skaitymuose dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto literatūros ir teatrologijos profesorius Bronius Vaškelis: jis – tiesioginis tų įvykių liudytojas, kartu su būsimu rašytoju iš Lietuvos keliavęs iki Danijos pasienio.

Skaitymuose prisimintas artimiausias Mariui Katiliškiui žmogus ir po rašytojo mirties tebesirūpinantis jo kūrybos populiarinimu bei atminties išsaugojimu: tai rašytojo žmona Zinaida Nagytė-Katiliškienė, kitaip – poetė Liūnė Sutema. Plačiau apie poetės gyvenimą ir kūrybą, apie ją ir Marių Katiliškį jungiančius saitus pasakojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Virginija Paplauskienė. Muziejininkė ne kartą lankėsi Čikagos v-jos Lemonto miestelyje, kur paties rašytojo statytame name gyvena Liūnė Sutema. Iš ten į muziejų atsivežė poetės dovanotų rankraščių, nuotraukų, Mariaus Katiliškio laiškų. Skaitymų dalyviai turėjo progos šiuos dokumentus apžiūrėti skaitmeniniu pavidalu, o taip pat pasiklausyti įrašyto Liūnės Sutemos balso, deklamuojančio eiles iš rinktinės „Tebūnie“. Už šią rinktinę poetė apdovanota 2007-ųjų Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Tradiciškai per Mariaus Katiliškio skaitymus piniginėmis Bibliotekos premijomis ir rėmėjų įsteigtais prizais apdovanojami specialios komisijos atrinkti geriausi jaunieji kūrėjai. Kasmet bibliotekos skelbiamam konkursui savo kūrinius gali siųsti mokiniai ir studentai iš Panevėžio ir Šiaulių apskričių.

2008-ųjų Bibliotekos premijos laureatai.

Skaitykite J. Genytės str. „Mariaus Katiliškio skaitymai“ (Pasvalio rajono laikraštyje „Darbas“, 2008, spal. 2, p. 6)

2007 metai

Šių metų Mariaus Katiliškio skaitymų vieta ir laikas buvo netradiciniai – jie vyko gruodžio 12 d., Vilniuje, Rašytojų Sąjungos klube. Renginį vedė mūsų kraštietis poetas Mykolas Karčiauskas ir Mariaus Katiliškio bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė. Pradėdama vakarą D. Abazoriuvienė kalbėjo apie Albino Vaitkaus – Mariaus Katiliškio paliktą ryškų pėdsaką Pasvalio krašto istorijoje ir apie tai, kad 1994 prisiimdama Mariaus Katiliškio vardą, Pasvalio biblioteka prisiėmė atsakomybę už šio žmogaus atminimo išsaugojimą. Nuo tada bibliotekos įvaizdis ir pagrindinės veiklos kryptys orientuojami į rašytojo asmenybę: „Jo dėka užmegzti ryšiai su Joniškio ir Šiaulių kraštų žmonėmis, Mariaus Katiliškio giminėmis, rengiami jo skaitymai ir įsteigta jo vardo premija, 1995 įkurtas jo atminimo kambarys...“ Vienas vertingiausių šio kambario eksponatų – Vokietijos pabėgėlių stovyklose rašytas dienoraštis, kurio ištraukas tarpuose tarp pranešimų vakaro metu skaitė aktorius Vytautas Stragis. Pranešimuose buvo kalbama apie išskirtinius Mariaus Katiliškio kūrybos bruožus, jo vietą lietuvių literatūroje, prisimintas rašytojo gyvenimas JAV ir ryšiai su išeiviais kultūrininkais, ypač su Marija Gimbutiene.

Vakaro vedėjai poetas Mykolas Karčiauskas ir Mariaus Katiliškio bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė	Vytautas Stragis skaito ištraukas iš Mariaus Katiliškio dienoraščio

Literatūros kritikas prof. dr. Petras Bražėnas ir prozininkas Vytautas Bubnys, parengęs įžanginį žodį naujajam Mariaus Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ leidimui, atkreipė dėmesį į du Mariaus Katiliškio kūrybos aspektus. Pirmiausia – tai neprilygstami gamtos peizažai, kurie yra ne pasakojimo fonas ar pagražinimas, bet esminė žmogaus būties erdvė: „Šiais laikais nebegalime taip parašyti, kadangi jau daromės miesto žmonės“ (P. Bražėnas). Ir antra – realistiškai pavaizduotas žmogaus likimas II pasaulinio karo metais: jo autobiografinis romanas „Išėjusiems negrįžti“ ir Balio Sruogos „Dievų miškas“ vadinami didžiausiais lietuvių kūriniais apie II pasaulinį karą.

Literatūros kritikas prof. Petras Bražėnas	Prozininkas Vytautas Bubnys

Žurnalistė Kornelija Jankauskaitė, viena iš knygos „Marija Gimbutienė... iš laiškų ir prisiminimų“ sudarytojų, pasakojo apie šios žymios mokslininkės, archeomitologijos pradininkės ir Mariaus Katiliškio bendravimą, apie M.Gimbutienės svajonę apgyventi rašytojo šeimą savo erdviuose namuose, Topangos kalnuose Kalifornijoje, kur rašytojas galėtų netrukdomas kurti. Pasakojimą papildė filologės Austėjos Ikamaitės perskaityti kai kurie laiškai iš Marijos Gimbutienės ir Mariaus Katiliškio susirašinėjimų. Šie laiškai – tai galimybė prisiliesti prie asmeninių rašytojo išgyvenimų, geriau suprasti, ką jautė žmogus, išvengęs karo, bet sumokėjęs už tai savo namų, savos kultūros netektimi, dirbęs kroviku, griovkasiu, bet nepaliovęs rašyti, nors ne iš karto buvęs įvertintas, kalbėjo A. Ikamaitė.

Apie Mariaus Katiliškio ir Marijos Gimbutienės bendravimą ir susirašinėjimą pasakojo žurnalistė Kornelija Jankauskaitė	... ir filologė Austėja Ikamaitė

Tėvynės ilgesio ir lietuvybės išsaugojimo temą atliepė kanklių melodija: Pasvalio muzikos mokyklos kanklininkės Donata Grigalionytė, Gerda Rožėnaitė, Eglė Stanislovaitytė, Gabija Radzivonaitė ir Beatričė Jarašūnaitė, vadovaujamos mokytojos Bronės Petrauskienės, atliko F. Gruberio „Tyliąją naktį“, R. Tamošiūno „Lopšinę Gimtinei ir Motinai“, Vydūno „Ar žinai“, J. S. Bacho „Ave Maria“, liet. liaudies dainą „Jau saulelė leidos“.

Rašytojų klubo salėje	Jaunosios kanklininkės	Rašytojų klubo salėje

Mariaus Katiliškio skaitymų kulminacija – moksleivių ir studentų kūrybos darbų apdovanojimai 1995 metais įsteigta Bibliotekos premija. Skelbdamos laureatus, komisijos narės lietuvių mokytoja Regina Grubinskienė ir dr. doc. Irena Kruopienė sakė šiemet ypač pasigedusios gyvo, šmaikštaus žodžio, kuris būdingas Mariaus Katiliškio kūrybai. „Štai, vienoje vietoje perskaičiau žodį „maklynė“ ir nieko daugiau nebereikėjo – iškart pasijunti beklampojąs per skystą pliurzę“, – sakė I. Kruopienė.

Žodis vertinimo komisijai: kalba Regina Grubinskienė ir Irena Kruopienė		Laureatai (iš kairės): Greta Magelinskaitė, Sandra Kisieliūtė, Rasa Varžinskaitė, Asta Skujytė, Eglė Motiejūnaitė

Darius Indrišionis	Neringa Šakenytė (kairėje)	Justina Katkevičiūtė ir Vaida Plaipaitė (iš kairės)

Džiugu, kad kūrybiniame konkurse, skirtame Mariaus Katiliškio vardui įamžinti, dalyvavo moksleiviai ir iš Žagarės, šalia kurios prabėgo rašytojo vaikystė ir jaunystė, ir kurioje jis troško būti palaidotas.

Skaitykite S. Kanišausko str. „Vienuoliktieji Mariaus Katiliškio skaitymai – Rašytojų klube“ (Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“, 2007, gruod. 29, p. 4)

2006 metai

Rugsėjo 15 d. vykusio renginio akimirkos

Ištraukas iš rašytojo M. Katiliškio dienoraščio skaitė muziejininkas Vytautas Stragis	Bibliotekos direktorės Danguolės Abazoriuvienės rankose – Vokietijoje rašytas M. Katiliškio dienoraštis	Literatūros tyrinėtojas, publicistas, „Akiračių“ kolegijos narys Liūtas Mockūnas
Su pusbroliu Liūtu susitiko pasvališkis Stasys Mockūnas	Joniškio literatų klubo „Audruvė“ atstovė	Poetas Jonas Ivanauskas skaitė M. Katiliškiui dedikuotas eiles

Įteiktos Bibliotekos premijos Mariaus Katiliškio atminimui įamžinti

Vertinimo komisijos narė  Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės vidurinės mokyklos mokytoja Laima Vaitkevičienė apibendrino konkurso rezultatus	Prizų steigėjos leidyklos „Alma littera“ atstovė Liudmila Seniutina (kairėje) ir bibliotekos darbuotoja Vitalija Kazilionytė (dešinėje)	Prizą įsteigęs leidėjas Danielius Mickevičius
Prizus įteikė „Darbo“ laikraščio redaktorius Romualdas Stonkus ir muziejininkas Albinas Kazlauskas
Laureatai Simona Kripaitytė, Darius Indrišionis ir Tomas Taškauskas skaitė savo kūrybą

Skaitykite A. Bitinaitės str. „Liūtas Mockūnas prisiminė ir Petriškiuose praleistas vasaras“ (Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“, 2006, rugs. 19, p. 3) ir „O gyvenimas nėra tik juodas ir baltas... (Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“, 2006, rugs. 21, p. 3)

2005 metai

Rugsėjo 16 d. Pradėdama skaitymus bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė pasidžiaugė išvakarėse iš Jungtinių Amerikos Valstijų  į biblioteką atkeliavusia ypatinga dovana – rašytojo Mariaus Katiliškio stalu bei kitais asmeniniais daiktais. Be to, direktorės žodžiais tariant, skaitymai pasipuošė nauja rašytojo knyga „Pasivaikščiojimas ratu“, sudaryta iš niekur nepublikuotų kūrinių. Platesnis kalbėjimas apie šią knygą atidėtas vėlesniam laikui, kai jos redaktorius Kęstutis Keblys atvyks į Lietuvą. Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė Janina Švambarytė-Valužienė kalbėjo apie Šiaulių universiteto sąsajas su M. Katiliškiu, jo vardo auditorijos įkūrimo idėją. Ji perskaitė negalėjusios atvykti universiteto doktorantės Linos Kazlauskaitės pranešimo apie M. Katiliškio kalbą ištraukas. Docentė dovanojo universiteto išleistų knygų M. Katiliškio bibliotekai ir mokytojams, dalyvavusiems bibliotekos konkurso vertinimo komisijos darbe.
Antroji skaitymų dalis – Bibliotekos premijos už rašinius M. Katiliškio kūrybos tematika ir originaliąją kūrybą įteikimas.

Apie šį renginį dar galite skaityti Z. Magelinskienės str. „Bibliotekai – dovanos iš Lemonto“ (Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“, 2005, rugs. 20, p. 2)

2004 metai

Gruodžio 10 d. Antroji skaitymų dalis – Mariaus Katiliškio 90-ųjų gimimo metinių minėjimas. Atsiminimais apie M. Katiliškį dalijosi rašytojas, branduolinės inžinerijos daktaras, prof. Kazys Almenas, ekonomistas, visuomenės veikėjas Raimundas Mieželis. Naująją M. Katiliškio eilėraščių knygą „Mano žodžiai“ pristatė jos sudarytoja Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės vidurinės mokyklos mokytoja Laima Vaitkevičienė.

Rugsėjo 17 d. Pirmoji skaitymų dalis. Svarbiausią Pasvaliui Mariaus Katiliškio knygą „Seno kareivio sugrįžimas“ analizavo literatūros tyrinėtoja dr. Dalia Striogaitė. Buvusi Naisių literatūros muziejaus vedėja Birutė Stumbrienė atsivežė Mariaus Katiliškio laiškus, skaitė ištraukas iš jų, prisiminė susirašinėjimo su M. Katiliškiu laikotarpį. Renginį paįvairino Žagarės vidurinės mokyklos moksleivių literatūrinė muzikinė kompozicija ir Panevėžio konservatorijos studentų koncertas.

2003 metai

Rugsėjo 19 d. Kalbėta vien tik apie atsiradusį pražuvusiu laikytą M. Katiliškio rankraštį „Seno kareivio sugrįžimas“. Dalyvavo knygą išleidęs  Šiaulių universiteto dekanas dr. Stasys Tumėnas, dėstytoja Rasa Dumčiutė. Išsamiai naująją knygą analizavo joniškėlietė mokytoja lituanistė L. Vaitkevičienė. M. Katiliškio jaunystės kūrybos ištraukas skaitė aktorė Olita Dautartaitė.

2002 metai

Rugsėjo 20 d. Režisierius Julius Dautartas kalbėjo apie M. Katiliškio kūrybą ir jos perteikimą teatro scenoje. Aktorius Ferdinandas Jakšys skaitė rašytojo kūrybos ištraukas.

2001 metai

Sausio 30 d. Literatūrologas dr. Giedrius Viliūnas kalbėjo apie M. Katiliškio vietą lietuvių literatūros istorijoje, prof. E. Bukelienė analizavo novelę „Kūlė“, lituanistė L. Vaitkevičienė nagrinėjo visai netyrinėtą temą – M. Katiliškio eilėraščių kontekstus. M. Katiliškio giminaičiai – Romanas Kupštas ir jau ne pirmą kartą viešintis V. Vaitkus dalijosi prisiminimais.

1999 metai

Rugsėjo 17 d. Viešėjo Maironio literatūros muziejaus darbuotoja Giedrė Širvytė, M. Katiliškio sūnėnas V. Vaitkus, muziejininkė B. Stumbrienė; kaip gimtadienio dovana nuskambėjo aktorių Virginijos Kochanskytės ir Petro Venslovo literatūrinė kompozicija „Išėjęs negrįši“.

1998 metai

Rugsėjo 18 d. Dalyvavo literatūrologas Juozas Jasaitis, lituanistė, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė, Joniškio, Šiaulių, Biržų, Pasvalio literatai.

1997 metai

1997 metais skaitymai nerengiami, tačiau rugsėjo 12 d. bibliotekoje vykusiame literatūriniame-muzikiniame vakare „Lietuviškos knygos gyvasis medis“, skirtame lietuviškai knygai, prisimintas M. Katiliškio gyvenimas ir darbas Pasvalyje.

1996 metai

Gruodžio 18 d. Pranešimus skaitė Šiaulių universiteto  lietuvių literatūros katedros vedėja Irena Klimašauskienė, kalbininkė doc. Janina Švambarytė, Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės vidurinės mokyklos mokytoja Laima Vaitkevičienė. Poetas Vladas Braziūnas dovanojo M. Katiliškio pypkę.

1995 metai

Gruodžio 19 d. viešėjo literatūrologas Gytis Vaškelis, rašantis disertaciją apie M. Katiliškio kūrybą, Naisių muziejaus vedėja Birutė Stumbrienė, ilgą laiką susirašinėjusi su M. Katiliškiu, poetas Vladas Braziūnas.

Į viršų

Puslapis atnaujintas 2011-09-23