Pereiti prie turinio Į pradžią / Renginiai ir parodos / 2012 m. renginiai / Literatūros ir kino dienos Pasvalio krašte: “Riešutų duona”

Literatūros ir kino dienos Pasvalio krašte: “Riešutų duona”

Nors meninis filmas “Riešutų duona” sukurtas 1978 metais, ši pirmoji lietuvių kino tragikomedija prajuokina ir sugraudina ir šių dienų žiūrovus. Tuo galėjo įsitikinti filmo aktoriai Saulius Sipaitis bei Antanas Šurna, lapkričio 14 d. apsilankę Pasvalio krašto muziejuje vykusioje filmo peržiūroje, kur rado pilną salę žiūrovų – ištikimus vyresnio amžiaus savo gerbėjus ir filmą pirmą kartą pažiūrėti atėjusius jaunosios kartos atstovus.

 

Nors „Riešutų duonoje“ aktoriai Saulius Sipaitis ir Antanas Šurna suvaidino nesutaikomus kaimynus, susivaidijusius dėl nustipusios karvės, tačiau realiame gyvenime jie yra geriausi draugai. „Mano draugas jums šiandien pagros – jis žino tiek puikių romansų,“- pristatė pasvaliečiams Saulių Sipaitį Antanas Šurna. Saulius Sipaitis – bene vienintelis filme, kuris nevaidino, kad groja, o iš tikrųjų griežė smuiku. Į Pasvalį jis atsivežė gitarą. „Labai domiuosi partizanų dainomis. Su būreliu bendraminčių susibūrėme į ansamblį ir važinėjame po Lietuvą pristatydami žmonėms jų kūrybą. Bevažinėjant sužinau tokių partizanų istorijų, kurios savo tragizmu prilygtų nebent senųjų laikų Pilėnų didvyrių istorijai,“- sakė Saulius Sipaitis be romansų atlikęs ir partizanų dainų. „Ypač mane sukrėtė istorija, kurią pernai išgirdau Labūnavos kaime. Ten per 1946 metų Kalėdas NKVD būrys apsupo ir sušaudė partizanus, nepagailėję nė moterų su vaikais, buvusių kartu su partizanais. Paliko gyvus tik vadą ir ryšininką, kurie savo būrį buvo jiems išdavę. Tuos įvykius dabar mena didingas Labūnavos dvaro bokštas, kuriame per lemtingąsias Kalėdas buvo apsistoję partizanai ir prie kurio pamatų buvo suguldyti jų kūnai.“ pasakojo Saulius Sipaitis.

„Riešutų duonos“ kūrimą abu aktoriai iki šiol prisimena šiltai ir su šypsena. Ypač kaip „aktorę“ karvę girdė degtine, kad ji įtikinamiau suvaidintų savo mirties sceną. Arba nekalbų režisierių Arūną Žebriūną. „Arūnas Žebriūnas su aktoriais dirbdavo labai paprastai: pasikviečia ir sako: „Suvaidink man savo personažą.“ Suvaidini jam sceną, jis tyli, žiūri, klausia „O dar kitaip moki?“. Pabandai suvaidinti kitaip. Jis vėl tyli, žiūri ir vėl klausia „O dar kaip kitaip moki?“ Taip, tylomis stebint režisieriui, tekdavo vaidinti net kelis kartus, , kol galiausiai jis pasakydavo: „Gerai, vaidinsi antrą variantą. Kamera – filmuojam!”, prisiminė Antanas Šurna.

Renginys buvo nemokamas. Jį rėmė LR Kultūros rėmimo fondas, pagal projektą „Literatūros ir kino dienos Pasvalio krašte“ organizavo biblioteka. Renginiui prisiminti kviečiame pasiklausyti porą Sauliaus Sipaičio dainų.

Nuotraukos