Bibliotekininkai linkėjo vieni kitiems darbuotis Donelaičio dvasioje

mazaBeveik prieš 300 metų tolimajame Tolminkiemyje Kristijonas Donelaitis savo parapijiečių būrų dvasią kėlė griaudėdamas iš bažnyčios sakyklos eiliuotu žodžiu. Ką jis prisakė, tas išliko laiko nesunaikintoje poemoje „Metai“ : dirbk, būk doras ir didžiuokis esąs lietuviu. Šiuos priesakus prisiminė į bibliotekninkų seminarą "Patirties tiltai" gegužės 28 d. susirinkę Pasvalio krašto bibliotekininkai.

Apie Kristijoną Donelaitį ir jo veiklą Mažojoje Lietuvoje priminė iš Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos atvykusi kraštietė Albina Saladūnaitė. Viešnia svarstė, kuo gali būti įdomus ir sektinas prieš 300 metų gimęs mažos parapijos ganytojas. Albinai Saladūnaitei simboliška atrodo, kad atvykęs dirbti į maro ir kolonistų nuengtą Tolminkiemį Kristijonas Donelaitis užveisė ten sodą. Tas sodas, kaip ir kiti Donelaičio darbai - lietuviško žodžio eiliavimas, muzikavimas, lęšių gamyba - liudija jo ryžtą nepasiduoti nykimui, kelti žmonių dvasią.  Albina Saladūnaitė įsitikinusi, kad toks donelaitiškas užsidegimas nepaprastai reikalingas ir šiandienos Lietuvai, kai jauni žmonės emigruoja, kai nyksta tuštėjantys kaimai. Prieš didelį pasaulį mažiems ir nereikšmingiems pasijutusiems lietuviams Donelačio atminimas primena, kad turime savo tautoje dvasios milžinų, kurių veiklos pėdsakai ir kūriniai leidžia mums didžiuotis savo kalba, savo kultūra, savo savitumu, savo stiprybe. Ir šiandien iš "Metų" atsklinda Donelaičio balsas, ragindamas būrą lietuvį prisiminti, kad jis nors menkas, nors ne poniškas yra, bet prieš poną vokietį pasididžiuoti turi tuo, ką sugeba savo rankomis sukurti.

Albina Saladūnaitė prisiminė savo apsilankymą Donelaičio krašte - prieš kelis metus  surengtame žygyje pėsčiomis pajūriu po Kaliningrado sritį. Savo akimis regėjo griūvančius senovinius pastatus, apleistas bažnyčias, paverstas trąšų sandėliais. Kiek geriau atrodo Čistyje Prudy - Donelaičio gyventas Tolminkiemis. Net ir keliems amžiams praslinkus kaimą toliau globoja donelaitiška dvasia - sąstingiui ir nykimui neleidžia pasiduoti čia veikiantis Donelaičio muziejus, apsilankantys turistai ir įvairūs kultūriniai renginiai. 

Savo veikla gali pasididžiuoti Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyrius iš Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apskrities viešosios bibliotekos. Už aktyvumą ir įdomias idėjas šis skyrius 2013 metais pelnė apdovanojimą ir buvo pripažintas geriausiu tarp Lietuvos viešųjų bibliotekų. Plačiau apie skyriaus veiklą pasvaliečiams papasakojo seminare apsilankiusi skyriaus vadovė Rūta Juzėnienė. Skyriaus nariai savo bibliotekoje yra surengę ne vieną renginį, gražiai suburiantį esamus ir buvusius bibliotekininkus, jų bičiulius. Tai ir Naujametiniai žiburėliai, ir Knygų Kalėdos, ir iškylos gamtoje, pažintinės ir dalykinės ekskursijos po Lietuvą ir užsienį. Skyriaus veikla ir renginiai sutvirtina kolektyvą, atveda į biblioteką naujų lankytojų, atveria naujų veiklos sričių už bibliotekos sienų ir įkvepia kolegas bibliotekininkus naujiems darbams, sakė Rūta Juzėnienė.