Projektas „Europeana 1989“ pristatytas ir Pasvalyje

Copy of E 01Žinia apie birželio pradžioje Varšuvoje startavusį naująjį Europeanos projektą „Europeana 1989" buvo džiugi: 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją pasaulis išgirdo ir pamatė rankų susikabinimu patvirtintą Lietuvos, Latvijos, Estijos laisvės siekį, dabar skaitmeninis Europos paveldo milžinas atsigręžė į Baltijos ir Rytų bloko šalis. Rugpjūčio 1 d. projektas pristatytas Vilniuje, paskelbtos Baltijos kelio liudijimų rinkimo dienos Vilniuje ir Panevėžyje. Deja, projekto pristatymai po Lietuvą plačiau nepasklido.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, kaip Europeanos viešųjų bibliotekų tinklo narė ir projekto dalyvė, surengė projekto pristatymą Pasvalio bendruomenei.

Rugpjūčio 23-iąją į biblioteką susirinko nemažai Baltijos kelyje stovėjusių pasvaliečių. Renginio pradžioje nuskambėjo Vaškų kaimo kapelos vadovo Antano Garalevičiaus birbyne atlikta „Kur bėga Šešupė". Pirmiausia kalbėta apie projekto „Europeana 1989" tikslus. 2014 metais pasaulis švęs 25-ąsias geležinės uždangos griuvimo, Baltijos kelio akcijos metines. Projektu siekiama sukurti gyvą ir išsamų revoliucinių įvykių Europoje vaizdą, susidedantį iš atsiminimų, nuotraukų, dokumentų, vaizdo ir garso įrašų, kitų liudijimų. Kiekviena šalis, kurioje šie įvykiai vyko, pristato svetainėje www.europeana1989.eu savuosius liudijimus. Sukurtas bendras virtualus archyvas bus naudojamas pažinimui, studijoms, darbui, mokslui. Didžiausias dėmesys skirtas atskirai projekto daliai, pavadintai: „Atkurkime Baltijos kelią internete". Visų mūsų pilietinė pareiga savo išsaugotais liudijimais ir atsiminimais prisidėti prie Baltijos kelio įamžinimo. Akcentuota, kad Baltijos kelio liudijimus pamatys visas pasaulis, jie liks kaip gyvas istorinių įvykių priminimas ateinančioms kartoms. Todėl kiekvieno žmogaus istorija yra svarbi.

Į pristatymą susirinkę pasvaliečiai ekrane pamatė projekto „Europeana 1989" vaizdus, pasvalietiškus ir kitų regionų, šalių Baltijos kelio liudijimus. Sužinojo, kaip žmonių atsiminimai, išsaugoti dokumentai skaitmeninami, keliami į svetainę www.europeana1989.eu. Pasidžiaugta, kad joje jau yra nemažai pasvalietiškų dokumentų, dominančių pasaulį. Vienas populiariausių, peržiūrėtas daugiau nei 300 kartų, buvusio Pasvalio sąjūdiečio Algirdo Mulevičiaus sudaryta, mūsų rajoną kertančio Baltijos kelio schema.

Pristatymą praturtino gyvi atsiminimai. Beveik kiekvienas pasakojo savo istoriją – atsiminimų žodžiais vėl tarsi nusitiesė Baltijos kelio grandinė. Ją pradėjo Pasvalio rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, į gyvąją Baltijos kelio grandinę su šeima įsijungęs Pasvalio aplinkkelyje. Jis prisiminė atmintin įstrigusį didžiulį mašinų gausmą – Į Baltijos kelio paskirtas vietas per Pasvalį važiavo žmonės iš daugelio Lietuvos regionų, nenusakomą jausmą, kuomet rankomis susikibę žmonės sujungė visų trijų Baltijos šalių sostines. „Šiandien norėtųsi, kad vienybė, kurią demonstravome Baltijos kelyje, neišnyktų, kad jaustume vienas kito petį", – užbaigė savo atsiminimus Povilas Balčiūnas.

Toliau atsiminimų grandinę tęsė pasvalietė Anelė Zeliauskienė, atsinešusi bendraklasio dailininko Viginto Viktoro Stukelio specialiai Baltijos keliui sukurtą emblemą, su dukra, anūkais ir viešnia gydytoja iš Maskvos Baltijos kelyje stovėjusi ties Pasvalio vandentiekio bokštu. Ji pasakojo, kokį įspūdį paliko Baltijos kelias jos viešniai, kuri buvo prigąsdinta Maskvoje sklidusių įvairiausių gandų apie įvykius Lietuvoje. „Manau, kad mano viešnia į Maskvą tuomet parvežė kitokią žinią apie Lietuvą, – kalbėjo pasvalietė.

Žurnalistė Zina Magelinskienė, besididžiuojanti, kad Baltijos kelio organizacinis štabas buvo įsikūręs rajono laikraščio „Darbas" redakcijoje, prisiminė, kad tuo metu ji dūzgė kaip bičių avilys: „Redakcijoje netilo telefonai – skambino mūsų rajono teritorijoje turėjusių stovėti delegacijų vadovai, nes reikėjo suderinti įvairius dalykus, pradedant nuo atvykimo laiko iki kryžių statymo".

Fotografas Vidas Dulkė kalbėjo, kaip jis su žurnaliste Regina Būtėniene redakcijos mašina važinėjo po visą Baltijos kelio Pasvalio ruožą ir fiksavo istorija virtusius vaizdus. Nors buvo didelės spūstys, spaudos atstovus gelbėjo ant mašinos durelių užrašytas magiškas žodis „Korespondentinis".

Rajono kaimo bendruomenių pirmininkas Stasys Butkus prisiminė prieš Baltijos kelią Vilniuje vykusį organizacinį Sąjūdžio posėdį. Jam gilų įspūdį padarė po Baltijos kelio akcijos Lietuvos–Latvijos pasienyje vykęs mitingas.

„Šiam istoriniam įvykiui apibūdinti sunku rasti žodžius. Kiekvieno Baltijos kelyje stovėjusio žmogaus patirtas jausmas, manau, nenusakomas. Man labiausiai įsiminė didelė nuoširdi žmonių bendrystė. Daugelio akyse žvilgėjo ašaros", – jausmingai atsiminimų grandinę vėrė istorijos mokytoja Vlada Čirvinskienė.

Atsiminimais dalijosi ir pasvaliečiai Marytė Jasiūnienė, Jonas Bačkis, Stasė Gasiūnaitė, Rūta Pačinskienė, muziejininkai Bronislava Lapinskaitė, Gražvydas Balčiūnaitis, Vaškų bibliotekininkė Aldona Oniūnienė. Renginys buvo labai šiltas, faktais, nostalgiškomis nuotaikomis prisodrintas. „Stebuklas, kuris niekada nebepasikartos", – tokia mintis siejo visus.

Svarbiausia, kad ilga, projekto „Europeną 1989" pristatyme suverta atsiminimų grandinė liko užfiksuota ir „nukeliaus" į svetainę www.europeana1989.eu. Ypač pradžiugino pasvaliečių atnešti Baltijos kelio liudijimai: nuotraukos, emblemos, ženkleliai, eilėraščiai. Keletas jų jau pateko į „Europeaną 1989". Kartu vyko ir projekto pristatymas, ir liudijimų rinkimo akcija. Ji tęsiama toliau.

Projekto viešinimas nesibaigia. Rugsėjo mėnesį numatoma projektą pristatyti moksleiviams, pakviesti juos įsijungti į atsiminimų ir kitų liudijimų rinkimo akciją. Tikimės, kad ir projekto atstovai iš Europeanos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos suras laiko atvykti į Pasvalį. O Baltijos kelio ir kitų Sąjūdžio metų įvykių įamžinimo darbams tesutelkia „Europeana 1989" šūkis „Mes kūrėme istoriją!"

Nuotraukos