Pereiti prie turinio Į pradžią / Renginiai ir parodos / 2013 m. renginiai / Susitikimas su poetu Henriku Algiu Čigriejumi

Susitikimas su poetu Henriku Algiu Čigriejumi

cigriejus mazaŠiemet biblioteka savo renginių ciklą "Literatūros dienos ir naktys Pasvalio krašte" skyrė Poezijai. Gegužę įvyko pirmasis susitikimas su garsia vaikų poete Violeta Palčinskaite, o birželio 13 d. surengtas ir antrasis - su kraštiečiu poetu Henriku Algiu Čigriejumi, už nuopelnus lietuvių literatūrai apdovanotu Nacionaline kultūros ir meno premija.

Į susitikimą atėję pasvaliečiai žymųjį kraštietį sveikino sulaukus aštuoniasdešimtmečio ir išleidus naują eilių ir apsakymų rinktinę "Atidaryk, kaimyne". Tarp sveikintojų buvo Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas ir žmonės iš poeto gimtojo Vidugirių kaimo Saločių seniūnijoje. Saločių tautodailininkas Valius Remeikis įteikė poetui iš akmens iškaltą plunksninę, o Saločių seniūnas Algimantas Mašalas bei bendruomenės pirmininkė Danutė Uogintienė kvietė poetą kitąkart užsukti į Saločius. „Saločiai man buvo pats nuostabiausias pasaulio miestas - nei per didelis, nei per mažas, ir tiek daug įdomių dalykų ten vykdavo! Didžiuojuosi, kad gimiau tame pačiame krašte, kaip ir Lietuvos trispalvę Gedimino pily pirmutinis iškėlęs Kazys Škirpa!“ sakė poetas.

„Kai 2014 metais visa Lietuva minės Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo jubiliejų, nepamirškite, kad Čigriejus tarp lietuvių poetų - pats ištikimiausias Donelaičio pasekėjas,“ sakė renginyje dalyvavęs kitas garsus kraštietis poetas Vladas Braziūnas. Iš tiesų, lietuvių literatūroje šiandien nedaug belikę tokių kūrėjų kaip Čigriejus, kurie mintimis vis grįžta į senąjį lietuvišką kaimą, kur gyvas senolių tradicijos ir visi taip artimai susigyvenę, kad visada galima pasibelsti ir paprašyti pagalbos: "Atidaryk, kaimyne".

Poetą į Pasvalį atlydėjusi poeto dukra Rūta Čigriejūtė sakė: "Jaunystėje nelabai mėgau tėvo kūrybą - pernelyg žemiška ji man atrodė, pilna šiurkščios kasdienybės. Tada norėjosi kažko pakylėto, jaunatviškų idealų, bet laikui bėgant požiūris pasikeitė. Mano tėvas visada gerbė paprastą, „mažą“ žmogų - išvirtųsį pijokėlį gatvėje Vilniuje pamatęs visada pakelia ir palydi namo. Manęs nereikėjo mokyti Dešimties Dievo įsakymų - jų išmokau savaime, matydama tėvo elgesį, kuris pagal šiuos įsakymus gyvena."

Nuotraukos