Naujos knygos

Prieš nukrentant į jūrą. Noah Hawley

Intriguojantis premijomis apdovanoto serialų prodiuserio Noah Hawley trileris „Prieš nukrentant į jūrą“ – populiariausia 2016-ųjų metų „Amazon“ vasaros knyga. 2017-tais metais ji gavo „International Thriller Writers Award“ apdovanojimą už geriausią romaną.

Istorija prasideda, kai vieną rūko apgaubtą vasaros vakarą pakyla lėktuvas su vienuolika žmonių. Jame beprotiškai turtingi ir įtakingi asmenys, jų asmens sargybiniai, lėktuvo įgula bei paskutinę minutę prisidėti pakviestas nesėkmingas dailininkas Skotas Barouzas. Po šešiolikos minučių lėktuvas nukrenta. Gyviems likti pavyksta tik Skotui ir jo išgelbėtam turtingos šeimos sūnui – vos ketverių Džėjui. Sužeistas Skotas daugybę kilometrų nuplaukia tempdamas vaiką. Išlikti jam padeda jaunystėje lankytinos plaukimo pamokos.

Pasakojimas šokinėja laiku. Dabartyje gelbėtojo vardą užsitarnavęs Skotas stengiasi pasislėpti nuo žiniasklaidos. Tačiau ši yra pašėlusi, juk lėktuve buvo galingas žiniasklaidos magnatas, valdantis kabelinių tinklą, ir turtingas finansų patarėjas, kuriam grėsė kaltinimai dėl šešėlinių machinacijų. Kas gi nutiko lėktuve? Prasideda raganų medžioklė, kuomet įvairūs komentarai kursto sąmokslo teorijas ir ieško kaltų. Tapytojui Skotui susidoroti su nelaimės pasekmėmis ir dėmesiu lengva nebus.

Tuo pat metu autorius vis grįžta prie lėktuvo keleivių ir kelia klausimus, kodėl gi įvyko katastrofa? Apžvelgiamas kiekvieno dalyvio gyvenimas ir taip sluoksnis po sluoksnio atsiveria šiurpios avarijos priežastys. Ar ją lėmė atsitiktinumas, žmogiškoji klaida, gedimas, o gal sąmokslas? Noah Hawley knygoje „Prieš nukrentant į jūrą“ išlaiko geriausias trilerių tradicijas ir nepaleidžia skaitytojų dėmesio iki pat pabaigos.

Noah Hawley (gimė 1967-tais metais) yra amerikiečių televizijos tekstų rašytojas, prodiuseris, scenaristas ir bestselerių autorius. Jis geriausiai žinomas, kaip žmogus, kuris sukūrė „Emmy“ ir kitus apdovanojimus pelniusio serialo „Fargo“ scenarijų. Taip pat scenaristas sukūrė populiarų serialą „Legionas“. Noah Hawley turi brolį dvynį, kuris – staigmena – irgi kuria serialų scenarijus. Prieš nerdamas į knygų pasaulį, autorius dirbo teisės srityje ir nagrinėjo bylas susijusias su vaikų išnaudojimu bei nepriežiūra. Vėliau rašė kompiuterines programas teisinėse įmonėse. Noah Hawley išleido keturias knygas. „Prieš nukrentant į jūrą“ – naujausia ir jau spėjusi sulaukti didelio populiarumo, palankių kritikų vertinimų bei apdovanojimų.

Pro miglą. Zurabas Džavachišvilis, Petras Liubertas

Apie sunkius Lietuvos pokario laikus, regis, nebeįmanoma pasakyti kažką nauja. Nebent pažvelgti į juos kitokiu kampu, pabandyti sukurti iš tų pačių septynių natų iki šiol negirdėtą melodiją…

Naujas Petro Liuberto ir Zurabo Džavachišvilio istorinis romanas „Pro miglą“ – bandymas pažiūrėti į tą tragišką metą ne tiek Lietuvos partizanų, kiek jų priešų, NKVD karininkų akimis. Bandymas pagrįstas ne vien emocijomis, bet ir tikraisiais Lietuvos istorijos puslapiais, kuriuos verčiant nesunku rasti atsakymą į daugelį skaudžių klausimų. Tereikia noro ieškoti tos tiesos, rasti ir gerbti ją, nes kuo sparčiau lekia į priekį gyvenimas, tuo ji trapesnė.

Pro rūdijančią naktį. Renata Šerelytė

Renata Šerelytė yra populiari šių dienų Lietuvos rašytoja. Savo naujausioje knygoje „Pro rūdijančią naktį“ ji liečia skaudžią temą ir pasakoja apie partizano Antano Kraujelio gyvenimą. 2018-tais metais autorė iš Lietuvos kultūros tarybos gavo stipendiją, kuri buvo skirta ištyrinėti Antano Kraujelio istoriją bei parengti knygą.

Renata Šerelytė knygoje „Pro rūdijančią naktį“ aprašo tikrais įvykiais paremtus įvykius, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai nėra istorinė dokumentika, romanas – literatūrinė fikcija. Autorė istorijos pasakojimui pasirinko dienoraščio formatą. Antanas Kraujelis dalijasi mintimis apie patirtus išgyvenimus. Jis prisimena, kaip savo akimis matė išvežamą šeimą, draugo išdavystę, juokiasi iš priešų, pasakoja apie savo mirtį ir net po jos Antano balsą girdime iš Anapus.

Antanas Kraujelis, dar kitaip vadinamas Siaubūnu, buvo paskutinis Aukštaitijos partizanas. 1998-tais metais jam buvo skirtas Vyčio kryžiaus III-iojo laipsnio ordinas, kuris suteikiamas asmenims, pasižymėjusiems didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

Knyga „Pro rūdijančią naktį“ turi dvi siužeto linijas. Antrojoje skaitome dar vieną dienoraštį – šį kartą Adelės. Mergaitė, o vėliau jau ir mergina, auga sovietmečiu. Antanas Kraujelis jos gyvenime neegzistuoja, o kasdienybėje sutinkami žmonės yra paprasti, sistemos paveikti gyventojai. Nors sąsajų yra – Adelės močiutė buvo partizanų ryšininkė. Mergaitė atstovauja žmones su ištrinta atmintimi bei nebežinančius savo istorijos.

„Pro rūdijančią naktį“ – savotiškas paminklas visiems lyg šių dienų tinkamai neįvertintiems žmonėms, kurie gynė mūsų šalies laisvę.

Renata Šerelytė gimė 1970-tais metais, Kupiškio rajone. Autorė Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Rašytoja yra sukūrusi apie trisdešimt knygų ir gavusi ne vieną literatūrinę premiją. Tarp jų – Jurgos Ivanauskaitės premija už knygą „Mėlynbarzdžio vaikai“. Renatos Šerelytės knygos yra išverstos į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų bei kitas kalbas.

2007-tais metais režisierė Agnė Marcinkevičiūtė sukūrė dokumentinį filmą „Sapno Siūlas“, kuriame žiūrovus supažindina su pačia rašytoja Renata Šerelyte, jos kūryba bei artimiausiais žmonėmis. 2013-tais metais ta pati režisierė pastatė pilno metražo kriminalinę dramą pagal Renatos Šerelytės romaną „Vardas tamsoje“. Filme vaidmenis atliko daug žinomų Lietuvos aktorių, tokių kaip Kristina Kazlauskaitė, Gediminas Storpirštis, Neringa Varnelytė.

Riebalai – gyvybės šaltinis. Joseph Mercola

Natūralios medicinos šalininkas ir „The New York Times“ bestselerių autorius Joseph Mercola knygoje „Riebalai – gyvybės šaltinis“ kviečia nauju žvilgsniu pažiūrėti į savo kasdienę mitybą. Aknė, Alzheimerio liga, širdies ir kraujagyslių problemos, vėžys, lėtinio nuovargio sindromas – ligos, kurioms tiesioginę įtaką daro mūsų valgymo įpročiai.

Autorius pasakoja, kad tradicinė medicina visada teigė, jog vėžį sukelia ląstelių branduoliuose pažeistos chromosomos. Tą nulemia paveldimumas ir kitos genetinės priežastys. Tačiau Joseph Mercola knygoje „Riebalai – gyvybės šaltinis“ iškelia mintį, kad toks požiūris gali būti klaidingas. Pasak autoriaus, vėžys išsivysto dėl išsibalansavusios medžiagų apykaitos, kurią sukelia mitochondrijų funkcijos sutrikimai. Mitochondrija yra tarsi savotiška ląstelės viduje įsitaisiusi „elektrinė“, kuri atsakinga už energijos gamybą ir žmogaus sveikatą. Kuomet mitochodrijos pažeidžiamos – prasideda įvairios ligos. Tinkama mityba gali padėti išlaikyti sveiką mitochondrijų funkcionavimą.

Joseph Mercola yra ketogeninės mitybos šalininkas. Tai tokia mityba, kai racione dominuoja riebalai ir baltymai bei stipriai apribojamas angliavandenių kiekis. Autorius teigia, kad ši dieta yra veiksmingas būdas subalansuoti organizme veikiančius biocheminius procesus, slopinti ligas ir gydytis. Rašytojas sako, kad riebalų ir baltymų dieta padeda gerinti smegenų veiklą, suteikia energijos ir gydo sunkias ligas, tokias kaip vėžys, migrena, išsėtinė sklerozė, Alzheimerio liga, nutukimas, refliuksas, aknė ir kt.

Knygoje autorius išsamiai pasakoja apie mitochondrijų svarbą organizmo funkcijai, kalba apie laisvuosius radikalus, badavimo įtaką sveikatai, dalijasi patarimais bei ilgamete patirtimi. „Riebalai – gyvybės šaltinis“ – skirta ieškantiems alternatyvių gydymo būdų, naujų požiūrių, taip pat siekiantiems numesti svorio ir įgyti daugiau energijos.

Joseph Mercola gimė 1954-tais metais. Jis yra natūralios medicinos šalininkas, osteopatas, bei verslininkas. Iki 2009-tų metų autorius vadovavo savo vardo natūralios medicinos centrui Ilinojaus valstijoje. Vėliau metė praktiką ir ėmė valdyti savo sukurtą internetinę parduotuvę, kuri prekiauja įvairiais maisto papildais bei medicininiais įrenginiais. Joseph Mercola parašė kelias „The New York Times“ bestseleriais tapusias knygas mitybos ir natūralios medicinos temomis. Autorius neretai susikerta su tradicinės medicinos atstovais, kurie pripažįsta tikrai ne visas jo idėjas.

Rytojaus niekada nebus. Laima Lavaste

Niūrią lapkričio popietę tykų Kyžių kaimą sukrečia nekasdienis įvykis – randami du nužudyti paaugliai. Nusikaltimą imasi tirti garsus detektyvas ir žavi žurnalistė. Įtarimas krinta ant artimiausių šeimos narių...

Ar bus rastas vaikų žudikas? Ir kokias paslaptis slepia nužudytų vaikų motina Erika Jocienė?

Nors romanas veda skaitytojus klaidžiais nusikaltimo atskleidimo labirintais, visų herojų gyvenimus ženklina jausmų pragarai ir santykių kūrimo kančios.

Rašytoja savo epinėje Meilės ir Nusikaltimo istorijoje cituoja ir garsų norvegų detektyvų meistrą Jo Nesbo: „Gali būti, kad visų nužudymų pagrindinis motyvas yra 4N - Nepaprasta meilė, Neapsakomas geismas, Nauda ir Neapykanta. Nuolat kartojama, kad pavojingiausia yra Neapykanta. Ne. Pavojingiausia yra Nepaprasta meilė.“

Šis romanas „Rytojaus niekada nebus“ skaitytojams primins garsiąją 2007 metų vaikų nužudymo bylą, kai du savo sūnelius pasmaugė jų motina Alma Jonaitienė-Bružaitė.
Visi šios knygos herojai, jų vardai, gyvenimo įvykiai ir likimai yra išgalvoti, nieko bendro neturintys su tikrosios istorijos veikėjais.

Kas vis dėlto nužudė vaikus?

Laima Lavaste, garsi žurnalistė ir rašytoja, keturių bestselerių autorė („Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“, „Skersgatvis dviem“, „Mes. Lietuviai.“, „Kalės istorija“), pristato naują kūrinį – detektyvinį psichologinį romaną. Ši intriguojanti istorija išlaikys jus įtampos spąstuose nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Rudens skerdikas. Soren Sveistrup

„Rudens skerdikas“ yra scenaristo Søreno Sveistrupo, legendinio danų serialo „Forbrydelsen“ kūrėjo, debiutinis romanas, turintis visus tipiškus (ir daugybės skaitytojų visame pasaulyje laukiamų) skandinaviško detektyvo bruožus: bendroji pasakojimo gija savyje turi tris siužetines linijas, pagrindiniai romano herojų charakteriai primena kitus šiaurietiškus inspektorius, komisarus ir šiaip tyrėjus, o dekoracijomis tampa niūri ir lietinga vėlyvo rudens Kopenhaga.

Romano „Rudens skerdikas“ pasakojimas prasideda tuomet, kai policija randa moters lavoną su amputuota ranka ir šalia padėta figūrėle, padaryta iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų. Du pagrindiniai veikėjai, jauna Kopenhagos policijos detektyvė Naia Thulin ir Europolo tyrėjas Markas Hesas, ką tik atleistas iš pareigų Hagoje bei neaiškioms pareigoms grįžęs į gimtąjį miestą. Abu kriminalistai yra įsitikinę, kad žudikas tik pradėjo savo kruviną veiklą ir mieste bus daugiau aukų.

Sørenas Sveistrupas romano „Rudens skerdikas“ siužetą pina panaudodamas kelias intriguojančiai persipynusias pasakojimo linijas. Trečiąja pagrindine romano heroje tampa socialinių reikalų ministrė Rosa Hartung. Ministrė bando susidoroti su anksčiau įvykusia tragedija – praėjusiais metais buvo pagrobta jos dvylikametė dukra Kristinė. Po ilgo ir įtempto tyrimo policija demaskavo nusikaltėlį, kuris prisipažino pagrobęs ir nužudęs paauglę, deja, kūnas taip ir nebuvo atrastas. Bet kai ant kaštonų žmogeliuko atrandami Kristinės pirštų atspaudai, ministrei ir jos šeimai tenka vėl pasinerti į jau, atrodytų, ištirto nusikaltimo košmarą.

Romane „Rudens skerdikas“ Søreno Sveistrupo lieka ištikimas savo nuostatai į siužetą įtraukti politinį ir socialinį matmenį (šitaip jis elgėsi ir kurdamas serialą „Forbrydelsen“). Romane visos pasakojimo gijos ir kontekstai galų gale labai įtikinimai ir įspūdingai susilieja, skaitytojui pateikiant tvirtą detektyvinį finalą, kuris tuo pačiu tampa ir paskata toliau sekti Søreno Sveistrupo kūrybą.

Søren Sveistrup (Siorenas Svaistrupas, g. 1968) – danų scenaristas, pasaulyje išgarsėjęs serialu „Forbrydelsen“ (JAV – „The Killing“). Naujausias jo darbas – scenarijus pagal Jo Nesbø knygą „Sniego senis“. „Rudens skerdikas“ – pirmas autoriaus romanas, kurio teises serialui kurti nieko nelaukdami įsigijo „Netflix“. Šis kriminalinis detektyvas pripažintas geriausia „Kirkus Reviews“ ir „Library Journal“ metų knyga.