• nuojautos

    Nuojautos. Tayari Jones

    Amerikiečių autorės Tayari Jones romanas „Nuojautos“ pasakoja apie vienos šeimos santuokai tekusį išbandymą. „The New York Times“ bestseleris nagrinėja klausimus, ar santuokai užtenka vien meilės, ar ji gali išlikti nesidalijant bendru gyvenimu. Taip pat užgriebiamos ir rasinės bei feministinės temos.

    Sesilija ir Rojus yra tipinė laiminga amerikiečių pora. Neseniai vedę sutuoktiniai supranta, kad santuokoje būna pakilimų ir nuopolių, neidealizuoja gyvenimo ir tuo atrodo tobuli. Jie puoselėja savo jausmus, dirba mėgiamus darbus, turi šaunų namą. Atrodo, kad kasdienybėje nieko netrūksta. Tačiau ramų poros gyvenimą pertraukia netikėtas įvykis. Rojus apkaltinamas išprievartavimu. Bausmė – dvylika metų kalėjimo. Sesilija žino, kad dėl nusikaltimo Rojus nekaltas ir pažada ištikimai visus tuos metus laukti.

    Pasipila laiškai, kuriuos Sesisila su Rojumi rašo vienas kitam. Tačiau laikui bėgant žmonos laiškai retėja, o tonas juose šaltėja. Moteriai darosi per sunku gyventi vienai, norisi šilumos, artumo. Santuoka yra ne vien meilė, tai ir gyvenimas, o Sesislija su Rojumi gyvenimu nebesidalina. Vieniša moteris vis dažniau paguodą randa bendraudama su vaikystės draugu. Sesilija, kuri laukia iš kalėjime bausmę atliekančio vyro, turi nuspręsti, kaip gyventi savo pačios gyvenimą. Rojus taip pat jaučia, kad jo santuoka slysta iš rankų. Septyneriais metais sutrumpinus bausmę jis grįžta gelbėti santykių, tik nežinia ar dar yra, ką gelbėti.

    „Nuojautos“ yra romanas apie žlugdančias teisingumo sistemos klaidas. Apie vis dar egzistuojančią rasinę diskriminaciją. Apie išbandymus tenkančius santuokai. Apie stiprią moterį, ryšius, meilę, pagarbą, draugystę ir ištikimybę. Tayari Jones sukūrė neįtikėtinai įtaigius charakterius ir iškėlė kiekvieną santuoką paliečiančias problemas.

    2018-tais metais buvęs JAV prezidentas Barakas Obama įvardino knygą, kaip savo mėgstamiausią. 2019-tais „Nuojautos“ gavo „Women’s Prize for Fiction“ apdovanojimą. 2018-tais metais romaną skaityti pasirinko Oprah Winfrey knygų klubas.

    Tayari Jones (g. 1970-tais metais) – amerikiečių rašytoja sukūrusi keturis romanus. „The New York Times“ ir „Washington Post“ bestseleris „Nuojautos“ bus išleistas daugiau nei dvidešimtyje šalių. Parašyti šią istoriją autorę įkvėpė rašytojos Toni Morrison romanas „Song of Solomon“, kuris Tayari Jones padėjo susivokti savo pasaulėžiūroje į lyties ir rasės santykį su šiuolaikiniu pasauliu.

  • nuostabusis vaistas

    Nuostabusis vaistas. Daniel M. Davis

    Britų mokslininko Danielio M. Daviso mokslo populiarinimo knygoje „Nuostabusis vaistas“ pasakojama apie nuostabaus pasaulio, ištisos mūsų kūno visatos – imuninės sistemos – veikimą.

    Terminą šiam pasauliui parinko Lui Pasteras, nuo lotyniško žodžio „immunitas“, reiškiantį išsilaisvinimą. Žiūrint iš medicininio požiūrio taško tai yra išsilaisvinimas nuo ligos. Ir būtent ši idėja yra Danielio M. Daviso veikalo „Nuostabusis vaistas“ stuburas.

    Mokslo variklis yra mokslininkų smalsumas. Ir šis smalsumas skaitytoją užkrečia perskaičius pirmuosius knygos puslapius. Danielis M. Davisas mokslą parodo gyvai ir emocionaliai. Pavyzdžiui, autorius labai išraiškingai aprašo idėjų medicinos moksle atsiradimą, medikų bendruomenės reakcijas į jas ir žiaurias lenktynes dėl jų įgyvendinimo realybėje. Knygoje „Nuostabusis vaistas“ išradingai supinami epizodai iš tyrinėtojų gyvenimo su mokslo istorijos faktais. Danielis M. Davisas skaitytojui duoda net dar daugiau – jis atskleidžia mokslo atsiradimo mechanizmą ir parodo proceso svarbą visai žmonijai. Autorius knygoje užtikrintai teigia, kad esame ant revoliucijos medicinoje slenksčio, teiginį argumentuodamas pavyzdžiais iš onkologinių, alerginių ir antiimuninių susirgimų tyrimų.

    Šie tyrimai stebinantį imuniteto pasaulį leidžia suvokti pakankamai giliai, tiek giliai, kad suprastumėme – imuninė sistema yra gerokai veiksmingesnė nei bet kuris kada nors išrastas vaistas. Tai milžiniškas ląstelių ir jų receptorių tinklas, nepaliaujamai sąveikaujantis tarpusavyje ir su reguliuojančiais baltymais bei turinčiais vieną tikslą – apsaugoti organizmą nuo genetinės invazijos – išorinės ar net savęs pačios. Knygoje „Nuostabusis vaistas“ Danielis M. Davisas pasakoja apie įgimtus ir įgautus organizmo apsaugos mechanizmus, apie sistemą, kuri budi nuolat ir sugeba aktyvuotis reikiamu momentu, sukeldamas uždegimą ar skausmą. Organizmo sugebėjimas kovoti su liga ir savaime save gydyti ir viena didžiausių gamtos paslapčių.

    Imunitetas taip pat disponuoja milžiniška jėga, kurią, kaip ir visas jėgas, reikia kontroliuoti. Nuostabausia, kad imuninė sistema turi savikontrolės savybę, kuri disponuoja reguliacijos mechanizmais.

    Danielio M. Daviso knygoje „Nuostabusis vaistas“ ne tik atskleidžiama, kaip ir kodėl skiriasi imuninės sistemos veikla, kaip ji reguliuojama ir valdoma, ne tik aptariamos visos sudedamosios jos dalys, bet, svarbiausia, skaitytojui suteikiama galimybė pamilti savo imunitetą.

  • olandisko surio

    Olandiško sūrio skonis. Jurate Prins

    Po dviejų iširusių santuokų Jurgita lieka viena su dviem mergaitėmis mažame Lietuvos miestelyje. Reikia be galo daug pastangų ir išradingumo, kad ji iš kuklaus mokytojos atlyginimo sugebėtų išsaugoti namų židinį. Pavargusi nuo rūpesčių, nuo baimės dėl rytojaus, moteris bando iš pagrindų keisti gyvenimą ir pasirenka emigraciją...

    Kaip klostosi jos ir vaikų gyvenimas išsvajotoje svetimoje Olandijoje? Ar pavyks jai surasti tai, apie ką visą laiką svajojo – meilę, šeimą, ramybę? Sunkios ligos patale Jurgita dar kartą permąsto savo egzistavimą. Ar ne per brangiai sumokėta už taip ir neišsipildžiusią svajonę? Ar užteks jėgų atsitiesti po užgriuvusių nesėkmių?..

    „Knygą nešiojau ir gimdžiau labai sunkiai... Gal netgi penkerius metus. Kiek kartų mečiau ją į virtualią šiukšliadėžę, tiek pat kartų po ilgų pauzių atsiprašydavusi traukiau atgal. Nekenčiau jos už tai, kad ji aštriais lyg peilio ašmenys puslapiais pjaustė mano jau bepradedančias gyti sielos žaizdas. Pamilau už tai, kad jos pagalba chaotiškos mintys įgavo fizinę formą ir nugulė baltuose popieriaus pataluose."

  • pakankamai gera motina

    Pakankamai gera motina. Bev Thomas

    Psichologės darbo patirties turinčios rašytojos Bev Thomas debiutinis romanas „Pakankamai gera motina“ – įtempta drama, įtikinamai analizuojanti terapeuto ir jo pacientų santykius ir tai, kiek jie abu gali būti pažeidžiami.

    Rut Hartland yra gerbiama psichoterapeutė, vadovaujanti Traumų centrui ir padedanti žmonėms išgyvenantiems potrauminio streso sindromą. Visgi profesiniai įgūdžiai neapsaugo nuo asmeninio sielvarto. Rut išsiskyrusi, vieniša dvynių mama, kuri mėgsta, kai visi gyventų pagal jos taisyklės. Moteris nesutaria su aikštinga dukra, o sūnus Tomas jau beveik porą metų dingęs ir niekas nežino gyvas jis ar miręs. Rut dažnai savęs klausia, kodėl galėdama padėti kitiems, ji nepastebėjo savo jautraus sūnaus problemų ir neužbėgo joms už akių. Širdgėlos kankinama moteris nepraranda vilties, kad Tomas vieną dieną sugrįš.

    Traumų centre pasirodo naujas pacientas Denas Grifinas. Pradėjusi su juo dirbti Rut negali nepastebėti stulbinančio Deno ir jos sūnaus Tomo panašumo. Deną kankina nerimas ir potrauminio streso sindromas, o tai, ką jis pasakoja, primena pačios Rut šeimos patirtį. Nejučia Rut pradeda tapatinti Deną su savo sūnumi ir vaikinas jai ima atrodyti tarsi likimo siųstas šansas bent tokiu būdu ištaisyti praeityje padarytą žalą. Psichoterapeutė pamažu peržengia gydytoją ir pacientą skiriančią ribą.

    „Pakankamai gera motina“ – psichologinė drama, apie psichoterapeuto ir paciento ryšį bei jų pažeidžiamumą. Autorė įtaigiai pavaizdavo įtampą, jaudulį, netikrumo jausmą, emocijas bei praradimo skausmą. Svarbiausia, šis romanas labai žmogiškas ir įtraukia nuo pradžios iki pabaigos.

    Bev Thomas – daug metų dirbo klinikine psichologe, teikia konsultacijas psichikos sveikatos priežiūros ir kitoms organizacijoms. Autorė teigė, kad smulkius tekstus rašyti bandė jau seniai, bet niekada nesitikėjo, kad sukurs romaną, kuris paremtas profesine patirtimi. Rašytoja pasakoja, kad jai norėjosi parodyti, koks žmogus slypi už psichoterapeuto kaukės. Daugelis jų turi savo problemų, pvz., griūvančias santuokas ar nesutarimus su vaikais, tačiau tai nedaro šių žmonių mažiau profesionaliais savo srityje. Po debiutinio romano „Pakankamai gera motina“ sėkmės Bev Thomas ir toliau planuoja derinti rašymą ir terapeutės darbą.

  • palikite vaika ramybeje

    Palikite vaiką ramybėje! Marina Melija

    Rusijos psichologijos profesorė Marina Melija savo knygoje „Palikite vaiką ramybėje! Paprastos išmintingų tėvų taisyklės“ tiesia pagalbos ranką šiuolaikiniams tėvams, kurie savo vaikams kelia per didelius lūkesčius. Autorė pataria, kaip auklėti atžalas abiems pusėms patiriant kuo mažiau žalos bei streso.

    XXI amžiuje tėvai į jaunosios kartos auklėjimą dažnai žiūri pernelyg atsakingai. Mes visi norime užauginti sėkmingus, laimingus ir savarankiškus vaikus. Todėl mes aktyviai valdome jų gyvenimą, nuolat kontroliuojame, stumiame sau palankia kryptimi ir taisome. Tai, savo ruožtu, uždeda didelę naštą mažiems vaikams: pateisinti tokius didelius lūkesčius. Iš to kyla neurozės, perfekcionizmas, nepasitenkinimas savimi ir gyvenimu apskritai – šios problemos veikia tiek vaikus, tiek ir jų tėvus. Kad taip neatsitiktų, keturiasdešimties metų darbo patirtį turinti psichologė Marina Melija siūlo paprastą nesikišimo metodą.

    Ji ragina palikti vaikus ramybėje ir nukreipti dėmesį į save, į savo veiksmus bei žodžius. Svarbiausia tėvų užduotis – būti geriausiu pavyzdžiu savo vaikams. Nepraraskite nuotaikos, išmokite klausyti ir girdėti, nebūkite amžinas kritikas. Autorė analizuoja konkrečius, per praktiką patirtus atvejus ir pateikia daugybę patarimų, kaip siekti sėkmės einant nesikišimo keliu ir siūlo protingo tėvų elgesio algoritmus, kurie padės išspręsti bet kokias, net ir pačias sudėtingiausias problemas.

    Knyga „Palikite vaiką ramybėje! Paprastos išmintingų tėvų taisyklės“ yra patarimų rinkinys įvairiomis aktualiomis temomis. Autorė teigia, kad ją galima skaityti atsivertus bet kurį skyrių. Temų spektras yra platus ir artimas daugeliui šiuolaikinių tėvų. „Palikite vaiką ramybėje! Paprastos išmintingų tėvų taisyklės“ kalba apie apie ribas, laisvę, baimes, patyčias, kišenpinigius, tėvų ir vaikų draugystę, infantilizmą ir dar daugiau. Leidinio struktūra paprasta. Marina Melija parašo realią problemą, su kuria susidūrė per savo praktiką, o tuomet dalijasi patarimais, kaip reikėtų ją spręsti.

    Kaip teisingai reikia auginti vaiką? Kaip suteikti vaikams laisvę? Kaip nustatyti ribas? Ir kaip skirti vaikams deramą dėmesį, jei nėra laiko ir pastangų? Atsakymai šioje knygoje.

    Marina Melija (g. 1948) – rusų psichologijos profesorė. Ji nuolat rašo straipsnius tiek į Rusijos žurnalus, tiek į „Forbes“ bei „Harvard Bussines“. Taip pat Marina Melija yra populiarios knygos „Verslas – tai psichologija“ autorė. Ji išversta ir į lietuvių kalbą.

  • paneles is laisves alejos

    Panelės iš Laisvės alėjos. Ina Pukelytė

    Antrasis Inos Pukelytės romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ yra tarsi skolos grąžinimas mūsų senelių kartoms. Šie žmonės išgyveno pasaulinius karus, okupaciją, negandas, priespaudą ir ne visada turėjo progą papasakoti savo istorijas. Romanas apie dviejų moterų likimus privers iš naujo pažvelgti į Kauno istoriją, bei leis geriau pažinti, pirmąją nepriklausomoje Lietuvoje užaugusią kartą.

    Kaunas ir žymioji jo Laisvės alėja dar ir šiandien daug kam kelia nostalgiškas asociacijas su tarpukariu. Tiek iš senelių pasakojimų, tiek iš įvairiausių straipsnių, atvirukų, istorinių šaltinių mes galime susidaryti itin romantinį vaizdą apie laikinosios Lietuvos sostinės gyvenimą. Net ir šiandien Kauno įsimylėjėliai čia skiria pasimatymus.

    Tarpukariu Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine prasidėjo miesto aukso amžius, o Laisvės alėja tapo pagrindine arterija bei traukos centru. Gatvė gyvavo! Čia buvo statomi Kauno pasididžiavimu virtę pastatai, atsirado daug kavinių, kur mėgdavo prisėsti inteligentai, menininkai ir kiti meistiečiai, atsidarė įvairios parduotuvės, viešbučiai, bankai, kūrėsi kino teatrai. Tokiame šurmuliuojančiame fone ir prasideda romano „Panelės iš Laisvės alėjos“ veiksmas.

    Klestintis, gyvas, saugus, savas, per daug neskubantis miestas įkvepia svajoti bet kokios tautybės ar visuomeninės padėties žmones. Ne išimtis ir Zofija bei Rachelė. Zofija – jauna, lenkiškai kalbanti knygyno pardavėja, kuri svajoja apie gražią šeimą ir ramų gyvenimą. Rachelė – pribloškiančio grožio žydaitė, siekianti pripažinimo Kauno žydų teatre. Joms abiems svajoti lengva, juk tą skatina aplinka – kosmopolitiškas Kaunas išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų ir primena Paryžių. Zofiją ir Rachelę įsuka meilės, džiazo ir teatro sūkurys. Atrodė, kad po kojomis visas pasaulis, o sėkmė niekada nenusigręš. Deja, jaunoms moterims teks patirti laikinumo ir gyvenimo trapumo jausmą. Lietuvą, o taip pat ir Kauną, aptemdo artėjančio karo nuojauta.

    Ina Pukelytė romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ per dviejų merginų likimus pasakoja apie Kauno suklestėjimą ir staigų nuosmukį sudaužiusį daugelio žmonių svajones.

    Ina Pukelytė – teatrologė, rašytoja, straipsnių autorė. Pirmoji jos knyga „Prancūziškas romanas“ pasirodė 2000-tais metais. Kurį laiką rašytojos karjera buvo nukrypusi į teatrą – Ina Pukelytė parašė ir pati režisavo pjesę „Shalom, Bellissima!“ bei keletą kitų. Taip pat autorė parengė mokslinę monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“.