Naujos knygos

Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai. Steven Levitsky, Daniel Ziblatt

Ar šiandien demokratijai gresia pavojus?

Įprasta manyti, kad demokratinė valdžia nuverčiama pasitelkus karinę jėgą, ginklus ir prievartą. Tačiau pastaruoju metu įsigali ne toks staigus ir dramatiškas būdas – vos pastebimai vykstantis procesas, prasidedantis jau prie balsavimo urnų. Ne vienoje šalyje teisėtai išrinkti vadovai kasdien žingsnis po žingsnio silpnina demokratiją, iki ši nustoja būti pamatiniu valstybės gyvenimo principu.

Siekdami užkirsti tam kelią, autoriai siūlo dar kartą pažvelgti į šiuolaikinių demokratijų būklę ir neseną istoriją. Analizuojant praeities įvykius, kurie atvėrė vartus autoritariniam valdymui ar, priešingai, užkirto jam kelią, bei stebint demokratijas, patiriančias sunkumų, įmanoma suvaldyti demokratijos žlugimo grėsmę. Pasimokyti iš istorijos ypač svarbu dabar, kai didžiausioms ir stipriausioms pasaulio demokratijoms kyla vis daugiau iššūkių.

Steven Levitsky (Styvenas Levitskis) ir Daniel Ziblatt (Denielis Ziblatas) – Harvardo universiteto profesoriai. S. Levitsky’io specializacija – Lotynų Amerika ir besivystančios šalys, o D. Ziblatto – Europos politinis gyvenimas. Autorių straipsniai dažnai publikuojami leidiniuose „Vox“ ir „New York Times“.

Kapitono Lipferto dienoraštis. Naikintuvo lakūno atsiminimai apie 1943–1945 metų atsitraukimą iš Rytų. Helmut Lipfert

Paskutiniai Antrojo pasaulinio karo metai. Atšiaurus Rytų frontas ir bebaimiai pilotai, vykdantys savo misiją. „Kapitono Lipferto dienoraštis“ – tai autentiški Liuftvafės aso kapitono atsiminimai apie už naikintuvo šturvalo praleistą laiką ir pavojus, tykojusius kaunantis virš Sovietų sąjungos žemės.

Helmutas Lipfertas (1916–1990) savo karjerą kariuomenėje pradėjo ne aviacijos, bet tankų dalinyje, tačiau didžiausias pergales pasiekė tik pakilęs į dangų. Knygoje „Kapitono Lipferto dienoraštis“ jis pasakoja apie tarnybą Rytų fronte, 52-ojoje naikintuvų eskadroje („Jagdgeschwader 52“). Jis dalyvavo beveik septyniuose šimtuose kovinių operacijų ir jose iškovojo 203 pergales. Prieš jo virtuoziškumą buvo bejėgiai ir amerikiečių „P-51 Mustang“, ir sovietų „Yak-1“, „Yak-9“ ar net garsusis „Il-2“.

Paties Helmuto Lipferto naikintuvai buvo pašauti net penkiolika kartų, tačiau lakūnas išvengė mirties. Dėl savo pasiekimų mūšio lauke jis pelnė aso vardą ir buvo apdovanotas Geležinio kryžiaus Riterio kryžiumi – tai vienas svarbiausių nacistinės Vokietijos karinių apdovanojimų. Drąsa kaunantis su sovietų ir Vakarų naikintuvais pelnė jam didžiulę vadovybės pagarbą.

Knyga „Kapitono Lipferto dienoraštis“ pirmą kartą Vokietijoje pasirodė 1973-aisiais. Joje lakūnas ne tik dalinasi padangių kautynių aprašymais. Jis pasakoja apie lakūnų ir kareivių laisvalaikį ir santykius tarp fronto bičiulių. Jis pasakoja apie techninius lėktuvų parametrus ir jų kovines galimybes, o viską vainikuoja Lipferto svarstymai apie kovos taktiką.

Liuftvafės kapitono Helmuto Lipferto prisiminimai – tai ne tik viena geriausių knygų apie oro kautynes Antrojo pasaulinio karo metais. Kartu tai galimybė pažinti tikrą ir nesumeluotą karo teatrą. Čia svarbūs ne tik politinių lyderių sprendimai ar staugiančios karinės technikos galiai, bet ir kiekvieno žmogaus asmeninė istorija.

Knyga „Kapitono Lipferto dienoraštis“ – leidyklos „Briedis“ leidžiamos serijos „II pasaulinis karas“ dalis. Nuo Vinstono Čerčilio atsiminimų iki nematomų Trečiojo reicho politikos užkulisių: šios knygos atskleidžia visapusišką ir nepažintą didžiausio žmonijos konflikto pusę.

Karakase vis dar naktis. Karina Sainz Borgo

Griūnanti ekonomika, nestabili politinė sistema ir nuolatiniai neramumai Venesueloje griauna žmonių likimus. „Karakase vis dar naktis“ – vienos moters istorija, atspindinti visą griūvančios valstybės siaubą. Kiek jai teks ištverti, kad išvengtų šalyje tykančių pavojų?

Karakase, Venesuelos sostinėje, prie kapo duobės stovi Adelaida Falkon. Motiną palaidojusi moteris šiandien yra vienui viena, netekusi vienintelio jai artimo žmogaus. Suirutės apimtoje šalyje net mirusieji neturi ramybės – Adelaida nerimauja, kad atėjus nakčiai, prisistatys plėšikai, ieškantys kapuose bent menkiausių papuošalų, drabužių ar kitų vertingesnių daiktų.

Kai Adelaida dar buvo vaikas, Venesuela išgyveno geriausius laikus. Į šalį plūdo geresnio gyvenimo ieškantys imigrantai, jos su motina gyveno kukliame, bet tvarkingame būste. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Kiekvieną dieną moteris stoja į eilę dėl nediduko duonos kepalo, kurio dažniausiai nebelieka jai pasiekus prekystalį. Kiekvieną naktį ji kruopščiai sandarina namų langus, kad į vidų nepatektų protestuotojus vaikančių ašarinių dujų tvaikas. Šiame chaose nebeaišku, kas yra kas – revoliucionieriais apsimetusiems plėšikams užėmus Adelaidos namus, moteris supranta, kad jos gyvybei gręsia pavojus.

Kaip išgyventi šalyje, kurioje viešpatauja anarchija? Kur rasti paguodą ir iš ko sulaukti paramos, kai žmonės išsigandę, atsargūs ir svetimi? Kiek dar ilgai užteks valios visa tai kęsti?

Karina Sainz Borgo – šviežias Lotynų Amerikos literatūros balsas, kartais lyginama su žymiuoju Jorge Luisu Borgesu. Žurnaliste dirbanti moteris 2006 m. paliko Venesuelą ir persikėlė į Ispaniją, iš kur stebėjo, kaip šalyje auga politinė suirutė. Moteris įsitikinusi, kad žurnalistika gali pateikti daugybę atsakymų, tačiau grožinė kūryba padeda kelti klausimus – būtent todėl ji ėmėsi plunksnos. „Karakase vis dar naktis“ - tai stingdantis priminimas apie tai, kaip greitai mūsų pasaulis gali sugriūti. Taip pat tai himnas vaikystei ir meilei, verčiantis eiti į barikadas.

Kinų medicina šiuolaikiniame pasaulyje. E. Douglas Kihn

„Kinų medicina yra patogi vartotojui ir taikoma labai universaliai. Visi žmonės turėtų tapti kinų medicinos pacientais arba studentais. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai šioje knygoje vartojami terminai ir sąvokos taps beveik viso pasaulio sveikatos priežiūros lingua franca – gimtąja kalba.“
E. Douglas Kihnas

Kinija - daugybės dar ir šiandien naudojamų išradimų tėvynė, tačiau ypač didelį proveržį jau prieš tūkstantmečius šalis pasiekė medicinos srityje. Knygoje „Kinų medicina šiuolaikiniame pasaulyje: kaip išvengti nerimo, skubėjimo ir persivalgymo“ E. Douglas Kihn iš naujo aktualizuoja jos laimėjimus ir parodo, kaip jie gali išspręsti šiuolaikinių vakariečių problemas.

Nors XXI a. senoji kinų medicina gali atrodyti kaip pasenusi ir neveiksminga, ši unikali knyga pakeis jūsų požiūrį. Joje iš naujo žvelgiama į tūkstančių metų senumo praktikas ir siekiama jas pritaikyti skubančio šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Socialinių tinklų keliamas stresas, nuolatinis mėgavimasis nesveiku maistu, nesibaigiantys darbų sąrašai ir jų pagimdytas nerimas – tai aktualiausios šiandienos žmogaus kasdienybės problemos, kurias gali padėti spręsti žinios apie senąją kinų mediciną.

Knygoje „Kinų medicina šiuolaikiniame pasaulyje“ apžvelgiami šeši dažniausiai pasitaikantys sindromai, kuriuos sukelia širdies, kepenų ir blužnies disbalansas. Šie organai yra svarbiausi senovės kinų medicinos atramos taškai. E. Douglas Kihn knygos puslapiuose ne tik diagnozuoja, bet ir ieško būdų kaip padėti. Jis atskleis, kaip žalingus įpročius pakeisti sveikais. Kihno mokymo pagrindas – penki elementai, aštuoni principai ir dvylika pirminių kanalų, kuriuos harmonizuoti padės specialūs, nesunkiai namie atliekami pratimai. Tereikia visai nedaug pastangų, kad išmoktumėte pritaikyti ilgus metus kauptą tradicinės kinų medicinos lobyną sau.

Autorius tikisi, kad knyga „Kinų medicina šiuolaikiniame pasaulyje“ padės pasiekti tris tikslus. Pirma, ji išpopuliarins kinų medicinos mokymą, kuris gali veiksmingai papildyti simptomų malšinimu pagrįstą šiuolaikinę mediciną. Antra, jis tikisi, kad kinų medicina paskatins keisti nusistovėjusį ir įprastą gyvenimo būdą ir į gydytojus teks kreiptis tik skubios nelaimės atveju. Trečia, E. Douglas Kihn nori pakeisti ir pačią kinų mediciną, jos principus bei išmintį pritaikydamas šiai dienai ir šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmui.

Knygos autorius E. Douglas Kihn – daugiau nei tris dešimtmečius praktikuojantis rytų medicinos daktaras ir geros savijautos treneris. Pagrindinė jo interesų sritis – tradicinė kinų medicina. Gydytojas yra parašęs nemažai knygų, kuriose siekia pritaikyti tūkstantmečių patirtį šiuolaikinio pasaulio keliamiems fizinės ir psichologinės sveikatos iššūkiams. Šiuo metu E. Douglas Kihn gyvena Kalifornijoje, JAV.

Klajonių metai. Isabel Allende

„Klajonių metai“ – dvidešimtoji lietuvių pamėgtos Čilės rašytojos Isabel Allende knyga, kuri nukels skaitytojus į audringų įvykių sūkurį XX a. viduryje.

Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Ispanija skęsta pilietinio karo liepsnose. Iškylęs fašistų palaikomas generolas Frankas įveda griežtą režimą. Per kalnus į Prancūziją priversti bėgti tūkstančiai žmonių, o tarp jų – ir jaunoji našlė Rosera bei ją lydintis Viktoras, armijos gydytojas ir Roseros velionio vyro brolis. Kad išgyventų, abu jaunuoliai ryžtasi tuoktuvėms, nors nė vienas jų to nenori.

Rosera ir Viktoras, kartu su tūkstančiais kitų pabėgėlių, spėja į Naujojo Pasaulio link plaukiantį laivą. Atrodo, kad jiems pavyko išvengti Europą apėmusios Antrojo pasaulinio karo pragaišties. Tačiau kitame žemyne atvykėliai jaučiasi svetimi ir nelaukiami. Rosera ir Viktoras stoiškai pasitinka visus likimo jiem siunčiamus išbandymus ir siekia bet kokia kaina išlikti. Juos palaiko noras kada nors sugrįžti į savo gimtuosius namus, į Ispaniją. Laikui bėgant abu jie pradeda suprasti, kad galbūt tikrieji namai yra kur kas arčiau, nei jie iki šiol galvojo.

Istoriniai įvykiai romane „Klajonių metai“ persipina su paprastų, eilinių žmonių išgyvenimo istorija. Būtent tai suteikia tekstui dramatiškumo ir įprasmina istorinius įvykius. Jautrus, sukrečiantis ir gyvai parašytas romanas – tai kelių dešimtmečių kronika, pasakojanti apie tremtį, savasties paieškas, likimo vingius, meilę ir viltį.

Čilės rašytoją Isabel Allende galima laikyti tikra pasaulio piliete – moteris gimė Peru, užaugo Čilėje, o šiuo metu gyvena Kalifornijoje, JAV. Per rašytojos karjerą sukūrė dvi dešimtis romanų, kurie išversti į daugiau nei 40 kalbų. Jų pasaulyje parduota per 74 mln. egzempliorių.

Klaustukas – tai pusė širdies. Sofia Lundberg

Ar įmanoma mylėti ir būti mylimai, jei širdis sunki nuo paslapčių?

„Klaustukas – tai pusė širdies“ - dar vienas knygos „Raudona užrašų knygelė“ autorės, švedų rašytojos Sofios Lundberg, romanas.

Elinos Boals gyvenimo galima pavydėti. Ji – sėkminga fotografė, dirbanti Niujorke, laimingai ištekėjusi už puikaus vyro Semo, jiedu augina septyniolikmetę dukrą Alisą. Tačiau šioje gražioje šeimyninėje dėlionėje, regis, stinga kažkokios svarbios detalės.

Vieną dieną Elina gauna laišką iš vaikytės draugo Fredriko. Kažkada jiedu kartu augo skurdžioje Gotlando saloje, Švedijos pakrantėje. Daugelį metų Elina bandė pamiršti viską, kas atsitiko praeityje, bet Fredriko laiškas pažadina jausmus, kuriuos moteris slėpė net nuo artimiausių žmonių.

Prisiminimų banga lyg potvynis užlieja dabartį ir iškelia praeitį, o kartu su ja ir skausmingus prisiminimus. Kodėl kažkada Elina pabėgo iš gimtosios salos ir prisiekė niekada nekelti ten kojos? Kokia paslaptis slegia jos sąžinę ir prikelia kaltės jausmą?

Elina supranta, kad norėdama išsaugoti dabartį, ji turi visiems laikams užversti dar atvirus praeities puslapius. Norėdama stoti akis į akį su savo buvusiu gyvenimu, ji rengiasi į kelionę – ne tik į kitą žemyną, bet ir į kitą laiką, į kitą savo gyvenimą…

„Klaustukas – tai pusė širdies“ – šiltas, jautrus ir vilties suteikiantis pasakojimas. Jis jautriai vaizduoja kelią savęs pažinimo link, tiesos paieškas, santykį su praeitimi ir gebėjimą viską pradėti iš pradžių.

Švedų autorės Sofią Lundberg (g. 1974 m.) pirmasis romanas „Raudona užrašų knygutė“ atskleidė rašytojos talentą kurti jautrias istorijas. Buvusios žurnalo redaktorės ir žurnalistės romanai – tai bandymas pažinti tauriausius žmogaus jausmus.