• dzentlio ka

    Džentlio Kalėdos. Alan Hunter

    Ketvirtoji serijos apie inspektorių Džordžą Džentlį knyga „Džentlio Kalėdos“ nukels detektyvų gerbėjus į žiemišką Anglijos kaimą. Džentlio ramybę ir žvejybos planus šį kartą sužlugdys Kalėdų rytą įvykdyta žmogžudystė.

    Inspektorius Džordžas Džentlis Kalėdas švęsti pakviečiamas į kaimą, kur galės gyventi prabangiuose namuose ir leisti laiką gaudydamas lydekas. Tačiau netrukus jam tenka gaudyti visai kitokį grobuonį. Kai netoliese esančio įspūdingo dvaro svečias Kalėdų rytą randamas laiptų papėdėje negyvas, Džentliui tenka imtis tyrimo. Žmogžudystė per Kalėdas? Neatrodo, kad tai geriausias būdas inpektoriui praleisti šventes.

    Iš pradžių visi mano, kad ši tragedija – tiesiog nelaimingas atsitikimas, tačiau inspektorius Džordžas Džentlis tikrai ne iš tų, kurie išvadas daro visko nepatikrinę. Netrukus Džentliui nelieka jokių abejonių, kad tai buvo žmogžudystė.

    Namuose, kuriuose įvyko žmogžudystė, gaminami prabangiausi ir gražiausi visoje Anglijoje gobelenai, tad Džentliui teks atmazgyti tokią raizgalynę, kad pasiduotų net geriausi audėjai. Visi, nuo namų šeimininko iki jo ištikimiausio tarno, tampa įtariamaisiais. Tyrimą apsunkina ir tai, kad Džentlis neturi savo gudriojo pagalbininko, kuris Kalėdas ramiai leidžia su savo šeima. Be to, po praėjusios bylos tyrimo, Džentlis vis dar abejoja savimi. Deja, šįkart teks imtis painios bylos vienam ir atsilaikyti prieš visus, bandančius jį suklaidinti ir įvilioti į sudėtingus santykius.

    Kaimo aplinka ir atmosfera knygoje „Džentlio Kalėdos“ primena Agatos Kristi kūrybą ir nukelia į ramią, tačiau kartais gūdoką Anglijos kaimo kasdienybę.

    Alan Hunter (1922–2005) – britų rašytojas. Gimė Hoftone, Jungtinėje Karalystėje. Sulaukęs 14 metų, jis metė mokyklą ir nusprendė dirbti tėvo ūkyje. A. Hunter mėgo buriuoti, domėjosi vietos istorija, buvo gamtos mylėtojas. Rašyti pradėjo jaunystėje - vietiniame laikraštyje spausdindavo savo gamtos apžvalgas. Jo sukurta poezija buvo išleista dar jam tarnaujant Karališkosiose oro pajėgose Antrojo pasaulinio karo metu.

    Po karo rašytojas dirbo antikvarinių knygų pardavėju, o 1950-aisiais įsteigė savo knygyną. 1955-aisiais išleido pirmąją knygą „Džentlis kimba į darbą“. Iš viso - 46 knygas apie inspektoriaus Džordžo Džentlio bylas. Iki pat 1998 metų rašytojas parašydavo kasmet bent po vieną knygą.

    Pagal istorijas apie Džentlį buvo sukurta keletas televizijos filmų ir serialas. Lietuviškai jau yra pasirodžiusios trys pirmosios knygų serijos dalys „Džentlis kimba į darbą“, „Džentlis pajūryje“ ir „Džentlis leidžiasi pasroviui“.

  • dzentlis lei

    Džentlis leidžiasi pasroviui. Alan Hunter

    Inspektoriaus Džentlio knygų serija sulaukė didelio detektyvų mėgėjų dėmesio. Juolab, kad Džordžą Džentlį detektyvų gerbėjai jau pažįsta ir iš TV serialo. Trečioji serijos knyga „Džentlis leidžiasi pasroviui“ pasakoja apie inspektoriaus atostogas ir žvejybą. Deja, malonus ir ramus laikas, skirtas poilsiui, baigiasi tuo, jog Džentliui tenka tirti žmogžudystės bylą.

    Laivus nuomojančios įmonės darbuotojų nestebindavo tai, kai poilsiautojai jachtas grąžindavo šiek tiek vėluodami. Praleidę savaitę ar daugiau maloniai plaukiodami, jie dažniausiai jausdavosi atsipalaidavę ir nerūpestingi. Prie tokių poilsiautojų laivų nuomotojai buvo įpratę. Jie tikrai nesitikėjo rasti neatpažįstamai sudegusios jachtos ir apdegusių palaikų ant denio… Atostogos ant vandens neturėtų baigtis žmogžudystėmis.

    Pradėjęs tyrimą inspektorius Džordžas Džentlis supranta, jog tai bus byla, kokios jis dar neturėjo. Ne visi miestelio žmonės linkę Džentliui padėti, be to, panašu, kad ima pavesti ir garsioji Džentlio intuicija.

    Kažkur tarp melo, kurio įsikibusi laikosi aukos žmona, dukters baimių ir sūnaus isterijos slypi tiesa. Vienintelė Džentlio viltis – prasibrauti pro tvyrantį chaosą ir prisikasti iki žudiko.

    Detektyvinis romanas „Džentlis leidžiasi pasroviui“ pirmą kartą buvo išleistas 1957 metais. Džentlis tapo kultiniu personažu, o Alan Hunter lyginamas su garsiausiais detektyvų meistrais.

    Alan Hunter (1922–2005) – britų rašytojas. Gimė Hoftone, Jungtinėje Karalystėje. Nuo 14 metų metęs mokyklą, nusprendė dirbti tėvo ūkyje. Taip pat labai mėgo buriuoti. Visuomet domėjosi gamta. Jaunystėje jis rašydavo gamtos apžvalgas vietiniam laikraščiui, kūrė poeziją. Dalis jo kūrybos buvo išleista dar jam tarnaujant Karališkosiose oro pajėgose Antrojo pasaulinio karo metu.

    Po karo rašytojas dirbo antikvarinių knygų pardavėju, o 1950-aisiais A. Hunter jau buvo įsteigęs savo knygyną. 1955-aisiais išleido pirmąją knygą „Džentlis kimba į darbą“. Nuo šios knygos prasidėjo serija, kurią dabar sudaro 46 detektyvinės istorijos. Kasmet iki pat 1998 metų rašytojas išleisdavo bent po vieną knygą apie Džordžą Džentlį.

    Pagal šias knygas buvo sukurta keletas televizijos filmų, o vėliau ir serialas. Lietuviškai jau yra pasirodžiusios dvi pirmosios knygų serijos dalys „Džentlis kimba į darbą“ ir „Džentlis pajūryje“.

  • dzentliui ne

    Džentliui ne pyragai. Alan Hunter

    Kepyklos miltų piltuve randamas sukčiaus ir lošėjo Steinio Teiloro lavonas. Inspektorius Džordžas Džentlis susiduria su iššūkiu – turi ne tik išsiaiškinti, kaip jis ten pateko, bet ir ką nutyli pagrindiniai įtariamieji... Kodėl netikėlis Teiloras su dviem draugais švaistė pinigus į kairę ir į dešinę? Iš kur jie gaudavo grynųjų? Kur vėliau dingo abu Teiloro bičiuliai?

    Mažame miestelyje, kur paprastai visi vieni apie kitus viską žino, vietinių laukia daug netikėtumų. Netrukus vienas iš Teiloro draugų taip pat aptinkamas negyvas. Reikia kuo skubiau surasti trečiąjį, kol jis netapo dar viena žudiko auka.

  • egzekutorius

    Egzekutorius. Chris Carter

    Chriso Carterio romanas „Egzekutorius“ yra antroji knyga, po „Krucifikso“, iš serijos, pasakojančios apie Los Andželo žmogžudysčių skyriaus detektyvo Roberto Hanterio darbą.

    Įsivaizduokite savo didžiausią baimę - ir tuomet sutinkate savo didžiausią košmarą realybėje. Vienoje Los Andželo bažnyčių, ant altoriaus laiptų, guli kraujuose paplūdęs kunigo kūnas. Su nukirsta galva. Kūnas tvarkingai paguldytas, kojos ištiesintos, rankos sukryžiuotos ant krūtinės. Baisiausias dalykas – nukirstoji dalis pakeista šuns galva. Na, ir tai dar ne viskas – kriminalinio skyriaus tyrėjai, apžiūrėję kunigo kūną, atranda skaičių „3“, krauju užrašytą ant aukos krūtinės.

    Pirmoji detektyvo Roberto Hanterio prielaida skamba logiškai – tai ritualinė žmogžudystė. Bet, kai kūnų atsiranda daugiau, „Egzekutoriaus“ herojui savo pirminę versiją tenka pergalvoti iš naujo. Visos aukos buvo nužudytos tokiu būdu, kurio bijojo labiausiai. Jų košmarai tapo realybe. Bet kaip žmogžudys sugebėjo sužinoti savo aukų baimes? Ir kas sieja šiuos iš pažiūros atsitiktinai į tragiškas pasalas patekusius žmones?

    Roberto Hanteris supranta, kad jis stoja skersai tako išradingam ir sadistiškam nusikaltėliui, akivaizdžiai gebančiam skaityti mintis. Arba kažkokiu būdu jaučiančiam, ko bijo jo aukos. Nusikaltėliui, kuris savo iškrypusių tikslų siekia nekreipdamas dėmesio į jokias kliūtis.

    Chriso Carterio romanas „Egzekutorius“ yra ne tik puikiai šiurpinanti pramoga, bet ir knyga su stipriu socialiniu komentaru, kalbančiu apie kai kurias šiuolaikinės visuomenės ydas.

    Rašytojas ir psichologas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, kur praleido visą vaikystę ir paauglystę. Baigęs mokyklą persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, studijavo psichologiją, jo specializacija - nusikalstamas elgesys. Keletą metų Chrisas Carteris dirbo nusikaltimų psichologu, buvo Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys ir tyrinėjo daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Vėliau, dalykinį kostiumą iškeitęs į plėšytus džinsus ir elektrines gitaras, persikėlė gyventi į Los Andželą. Kurį laiką grojęs įvairiose roko grupėse, nusprendė savo laimę išbandyti Londone, kur grojo su ne vienu žinomu muzikantu ir apkeliavo pasaulį. Pasibaigus muzikavimo etapui, Chrisas Carteris atsidėjo rašytojo karjerai, pradėdamas ja Robertui Hanteriui skirta serija.

  • eik su

    Eik su vilku. Jonathan Hoban

    Turbūt ne kartą stresinėje situacijoje esate girdėję patarimą „giliai ramiai kvėpuok“, tačiau kartais galima išgirsti ir kitą patarimą - „truputį pasivaikščiok“. Pasirodo, tai - labai rimtas pasiūlymas. Tiek norintiems nusiraminti, tiek susikaupti ar net… įveikti depresiją. Londone gyvenantis terapeutas Jonathan Hoban knygoje „Eik su vilku“ atskleidžia, kaip chaosą paversti tvarka ir ramybe... ramiai žingsniuojant!

    Kada paskutinį kartą teko išeiti ilgai, neskubant pasivaikščioti? Ne, ne bėgti už kampo į krautuvę ar vėluoti į pasimatymą bare kitame miesto kvartale. Ne bėgti į nuvažiuojantį autobusą ir maklinėti po parduotuves. Ne! Kada paskutinį kartą teko išeiti ramiai pasivaikščioti parke ar miške? Kada paskutinį kartą po pasivaikščiojimo pajutote jėgų ir energijos antplūdį?

    Ėjimas padeda mums pajusti save, savo jausmus, padeda atsigręžti į savo vidų ir tapti nuoširdiems patiems sau. Einant pabunda intuicija ir dažnai pavyksta rasti atsakymus į seniai kamuojančius kasdienius klausimus. Mūsų protėviai pėsčiomis išvaikščiojo visą Žemės rutulį – galbūt verta sekti jų pėdomis?

    „Eik su vilku“ rasite ir asmeninių autoriaus atsiminimų, ir savipagalbos intarpų, ir pamąstymų apie tai, kodėl svarbu susigrąžinti ryšį su prigimtine intuicija bei jausmais, lemiančiais mūsų gyvenimo pilnatvę. Jonathan Hoban patars kiekvienam ir pasiūlys, kokie vaikščiojimo būdai tinkami norint atsikratyti įkyrių minčių, įtampos ir kitų nemalonių emocijų.

    Gamta – mūsų mokytoja ir gydytoja, tačiau mes ne visada sugebame pasiimti tai, ką ji mums siūlo. Išeikite pasivaikščioti. Naudokitės grynu oru! Jei manote, kad pasivaikščiojimui neturite laiko, tai pirmas simptomas, kad išeiti pasivaikščioti tiesiog būtina!

    Jonathan Hoban gyvenimo istorija sudėtinga – iš jo mokykloje tyčiojosi bendraamžiai, jo mama sunkiai sirgo, o tėvas piktnaudžiavo alkoholiu. Netrukus panašų gyvenimo būdą pasirinko ir paauglys. Kai buvo septyniolikos - mirė motina. Iš dugno jam pakilti padėjo ne psichologai, ne kognityvinė elgesio terapija, o… ilgi pasivaikščiojimai.
    Šiandien Jonathan Hoban yra psichoterapeutas ir padeda nerimo, priklausomybių, depresijos, pykčio sutrikimų kamuojamiems žmonėms. Savo asmeninę ir ilgametę darbo patirtį jis aprašė knygoje „Eik su vilku“.

  • faszimas

    Fašizmas: įspėjimas. Madeleine Albright

    Buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright knyga „Fašizmas: įspėjimas“ Amerikoje netruko tapti bestseleriu, o The Economist išrinko šią knygą geriausia 2018 metų knyga.

    Autentiškas ir gilus fašizmo tyrimas – nuo 20 amžiaus iki dabartinių laikų, kai jo palikimas formuoja šiuolaikinį pasaulį. Viena mylimiausių Amerikos valstybės tarnautojų, pirmoji valstybės sekretorė moteris Madeleine Albright imasi sunkios, bet labai reikšmingos temos.

    Autorė fašizmą knygoje apibrėžia gana paprastai, tačiau tas apibrėžimas gąsdinantis, nes atskleidžia fašizmo masiškumą ir gajumą šiandieniniame pasaulyje. Ji sako, kad fašistas yra žmogus, kuris mano kalbantis visos tautos ar grupės vardu, visiškai nesirūpina kitų teisėmis ir yra pasiryžęs naudoti smurtą ir prievartą, kad pasiektų savo tikslą.

    Dvidešimtas amžius paženklintas fašizmo. Jis nužudė milijonus žmonių ir sukūrė baimę, kad žmogiškoji laisvė gali būti sunaikinta. Prisiminus patirtą siaubą natūralu tikėtis, kad pasaulis atmes bet kokius Hitlerio ar Musolinio pasekėjus, kurie galėtų iškilti mūsų laikais. Knygoje „Fašizmas: įspėjimas“ Madeleine Albright leidžia sau suabejoti ar tokia prielaida teisinga. Ji remiasi ir savo – vaiko, gimusio karo draskomoje  Europoje – patirtimi, ir savo kaip diplomatės žiniomis.

    Autorė atskleidžia, kad fašizmas ne tik išgyveno 20 amžių, tačiau dabar kelia dar didesnę grėsmę taikai ir teisingumui nei kada nors anksčiau.

    Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios istoriškai visada gynė laisvą pasaulį, yra valdomos prezidento, gilinančio susiskaldymą ir niekinančio demokratines institucijas. Daugelyje šalių ekonominiai, technologiniai ir kultūriniai veiksniai silpnina politinį centrą ir stiprina kraštutinius kairiuosius ar dešiniuosius.
    Šiuolaikiniai lyderiai, tokie kaip Vladimiras Putinas ar Kim Jong-un naudoja daugybę taktikų, kurias naudojo fašistai trečiajame ir ketvirtajame 20 amžiaus dešimtmečiuose.

    Knyga „Fašizmas: įspėjimas“, skirta mums, tačiau kalba apie visus laikus. Knyga, parašyta žmogaus, ne tik studijavusio, bet ir kūrusio istoriją, kviečia išmokti pamokas ir atsakyti į klausimą, ar pajėgsime apsisaugoti nuo tragiškų praeities klaidų kartojimo. Madeleine Albright (Madeleine Korbel Albright, tikr. vardas Marie Jana Korbelová, g. 1937 m.) – Jungtinių Valstijų politikė, diplomatė. Ji buvo pirmoji moteris tapusi JAV valstybės sekretore, dirbo 1997–2001 metais. Ji taip pat buvo JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose.
    Gimė Prahoje, tuometinėje Čekoslovakijoje. Antrojo pasaulinio karo metais jos šeima išvyko gyventi į JAV. Čia Madeleine Albright gavo pilietybę, baigė politologijos studijas ir pradėjo politikės karjerą.