• atominiai iprociai

    Atominiai įpročiai. James Clear

    Knygoje „Atominiai įpročiai: lengvas ir patikrintas būdas išsiugdyti gerus įpročius ir nugalėti blogus“ įpročių ir sprendimų priėmimo guru James Clear pasakoja, kaip pačiais paprasčiausiais būdais susikurti įpročių sistemą, kuri padėtų, o ne trukdytų gyventi taip, kaip norite.

    Tereikės menkų pokyčių, o rezultatai bus akivaizdūs. Būtent tai žada autorius ir su kaupu išpildo knygoje „Atominiai įpročiai: lengvas ir patikrintas būdas išsiugdyti gerus įpročius ir nugalėti blogus“. Vienas populiariausių pasaulyje lektorių, kurio patarimų klausia milijonai žmonių, tarp jų ir garsiausių pasaulyje sporto lygų bei komandų vadovai, atskleidžia savo sukurtą sistemą, kuri pakeis jūsų požiūrį į sėkmę ir tobulėjimą.

    10 dalykų, kurių išmokys knyga „Atominiai įpročiai: lengvas ir patikrintas būdas išsiugdyti gerus įpročius ir nugalėti blogus“:

    1. Sukurti sistemą, kad kasdien taptumėte 1% geresnis.
    2. Atsikratyti blogų įpročių ir įtvirtinti gerus.
    3. Išvengti įprastų klaidų, kurias daugelis daro bandydami pakeisti įpročius.
    4. Įveikti motyvacijos ir valios stoką.
    5. Įgyti pasitikėjimo savimi ir susikurti stipresnę asmenybę.
    6. Rasti laiko naujiems įpročiams (net kai gyvenimas yra beprotiškas).
    7. Susikurti aplinką, kuri palengvintų sėkmės siekimą.
    8. Daryti mažus, lengvus pokyčius, kurie duotų įspūdingus rezultatus.
    9. Sugrįžti į tinkamą kelią po nuklydimų.
    10. Svarbiausia – kaip šias idėjas įgyvendinti praktiškai realiame gyvenime.

    Knyga „Atominiai įpročiai“ yra itin išsamus ir praktiškas vadovas, mokantis susikurti gerus įpročius, atsikratyti blogų ir kasdien tobulėti. Jei jums kyla bėdų keičiant įpročius, nekaltinkite savęs, problema yra sistemoje, kurią jūs naudojate. Greičiausiai ji tiesiog neteisinga. Būtent todėl blogi įpročiai jus persekioja. Tačiau knygoje „Atominiai įpročiai“ rasite išbandytą planą, kuris leis pasiekti naujų aukštumų

    Knygos autorius James Clear pristato savo sukurtą sistemą, kurioje remiasi naujausiomis biologijos, psichologijos ir neurologijos mokslų idėjomis. Jis taip pat pasakoja įkvepiančias garsių žmonių – menininkų, sportininkų, verslininkų – patirtis apie tai, kaip įpročių koregavimas padėjo jiems pasiekti to, ką jie pasiekė.

    Nesvarbu, ar norite laimėti varžybas, mesti rūkyti, sulieknėti, atsikratyti streso ar pasiekti sėkmės, kuri nesibaigtų akimirksniu – knyga „Atominiai įpročiai: lengvas ir patikrintas būdas išsiugdyti gerus įpročius ir nugalėti blogus“ pateiks aiškias ir nesudėtingai įvykdomas gaires.

    James Clear – knygų autorius ir lektorius, jo darbai buvo spausdinami leidiniuose New York TimesTimeEntrepreneur ir pristatomi mokslo įstaigose visame pasaulyje. Milijonai žmonių lankosi jo interneto svetainėje. J. Clear yra „Įpročių akademijos“ įkūrėjas ir konsultuoja organizacijas bei asmenis iš viso pasaulio.

  • atsiskyrelis is suvalkijos

    Atsiskyrėlis iš Suvalkijos, 3 dalis. Algirdas Grigaravičius

    Kartais, baigiant tyrinėjimą, aiškėja, kad jis nepabaigiamas. Taip nutiko dirbant prie antrosios J. Basanavičiaus biografijos dalies. Į knygą sudėti dvylika metų rašyti tekstai yra įvairios apimties. Vienus skyrius galima laikyti daugmaž išnarpliojusiais tam tikrą veiklos sritį, kiti savo kuklia aprėptimi tiesiog konstatuoja, kad tema tirtina toliau, kol taps atskira knyga. Sakysime, įvertinti racionalųjį trakologijos grūdą ir joje apčiuopiamas galimų tyrimų kryptis pagal išgales būtų įmanoma tik įvairių humanitarinių mokslų atstovų grupei. Teko apsiriboti jos užuomazgomis ir perteikti amžininkų vertinimus. Panašus ir skyrius „Mokslų baruose“. Iš pradžių atrodė, kad J. Basanavičius paskelbė beveik visus parašytus tekstus. Deja, realybė kitokia, nes jo asmeniniame fonde to paties teksto yra po keletą variantų ir geroka šūsnis (apytikriai apie dvidešimt, bent jau pabaigtų rašyti) neskelbta, o pavyzdžiui, bulgariškos studijos apie Lomo apygardą asmeninis egzempliorius primargintas dešimtimis pastabų. Suskaičiavus, kiek yra neskelbtų darbų, galvoje įsisuka mintis, kad būsimiems ne tautosakiniams raštams praverstų keletas papildančių išleistą tautosaką tomų. Ateityje istorikų ir kalbininkų lauktų kompleksinis „Aušros“ tyrimas, apimant aušrininkų publikacijas rusų ir kitoje spaudoje ir jų tarpusavio susirašinėjimą. Didžioji daktaro 1905-1926 metų publicistikos dalis neišleista. Ji taip pat prašosi būti aptarta atskirai. Lietuvių mokslo draugiją norėta parodyti iš mažiau žinomos pusės, bet išėjo neišvengiamas epizodų vėrinys, išskyrus jos sumanymo genezę. Manyta, jog bulgariškas gyvenimo laikotarpis išnagrinėtas kiek plačiau, tačiau J. Basanavičiaus ryšiai su bulgarų inteligentais, mokslininkais ir ypač menininkais, jiems rašyti laiškai žinomi tik paviršutiniškai arba neįtraukti istoriografinę apyvartą. Dovanotų knygų dedikacijos ir Konstantino Veličkovo tapytas portretas memorialiniame kambaryje Signatarų namuose rodo tokių buvus. Darytinų darbų sąrašą galima tęsti, tačiau be parengto anotuoto daktaro rankraščių ir laiškų katalogo jie neturės visavertės prieigos pagrindų. Tik baigiant antrąją dalį, suvokta, jog atsivėrė pirmasis asmenybės pažinimo horizontas, už kurio laukia kiti. Istorijos vaizdai ir mums, ir ateisiantiesiems bus artimesni, jeigu bus nuolat bandomi prakalbinti.

  • auklejimo detoksas

    Auklėjimo detoksas. Ramunė Murauskienė

    Psichologės Ramunės Murauskienės knyga „Auklėjimo detoksas“ skirta tėvams, globėjams, seneliams, pedagogams, darželio auklėtojams, kurie siekia tapti auklėjimo lyderiais ir nori padėti vaikams tapti vertybių nešėjais, stipriomis asmenybėmis, save realizuojančiais individais.

    Knygoje „Auklėjimo detoksas“ pateikiamas psichologinių įrankių rinkinys, kurį galima naudoti daug kartų ir gerinti santykius su vaikais. Tai savarankiško ugdymosi vadovas. Ši knyga skirta ne tik tiems, kurie laukiasi vaikelio, bet ir tiems, kurie jau turi vaikų ir intuityviai jaučia, kad jų auklėjimas ir gyvenimas su vaikais yra skurdus, kelia daugiau rūpesčių nei džiaugsmo. Ši knyga padeda susiorientuoti suaugusiems auklėjimo pasaulyje, padeda sustiprinti savo vidinius raumenis ir tvirtinti dvasią. Knygoje pateikiamas tradicinės šeimos paveikslas ir šiame kontekste apibūdinamas vaikas, tėvas, mama ir kiti suaugusieji bei jiems keliamos užduotys.

    Dar viena, jau penktoji, knyga yra paleidžiama į žemę iš dangaus. Gero skrydžio.

  • baltoji mirtis

    Baltoji mirtis. Robert Galbraith

    Ketvirtoji serijos apie privatų seklį Kormoraną Straiką knyga – „Baltoji mirtis“.

    Kormoranas Straikas ir jo partnerė Robina Elakot imasi naujos, paslaptingos bylos – kur juos nuves jauno vyro papasakota istorija?

    Straikui neramu. Jo biure apsilankęs jaunas, sutrikęs vyrukas Bilis prašo padėti išsiaiškinti nusikaltimą, kurį teigia matęs dar būdamas vaikas. Nors Bilį kamuoja daugybė psichologinių problemų ir jis nepamena daugybės svarbių detalių, jo istorija skamba įtikinamai ir nuoširdžiai. Tačiau vos Straikas pradeda gilintis ir klausinėti, Bilis lyg kulka šauna iš kabineto.

    Straikas ir jo padėjėja Robina Elakot - dabar jau tapusi lygiaverte partnere - ima gilintis į vaikino pasakojimą. Istorija juos tamsiais Londono užkaboriais, slaptais parlamento koridoriais veda į gražią, bet šiurpoką užmiesčio vilą.

    Paslaptingas ne tik nusikaltimas. Ne ką mažiau painus ir paties Straiko gyvenimas. Tapęs žinomu ir atpažįstamu detektyvu, jis nebegali, kaip anksčiau, saugiai veikti užkulisiuose. Be to, santykiuose su buvusia padėjėja, regis, prasideda naujas etapas. Robina visada buvo svarbi jo darbo dalis, tačiau asmeninis jų santykis dabar kur kas sudėtingesnis…

    Robert Galbraith – tai žymiosios britų rašytojos J.K. Rowling pseudonimas, pasirinktas detektyvams rašyti. Ketvirtoji serijos knyga „Baltoji mirtis“ tęsia ankstesnėse knygose - „Gegutės šauksmas“, „Šilkaverpis“ ir „Blogis kaip amatas“ - pradėtus Kormorano Straiko ir jo asistentės Robinos nuotykius.

  • belaukiant kol pakils vanduo

    Belaukiant, kol pakils vanduo. Maryse Conde

    Maryse Condé romano „Belaukiant, kol pakils vanduo“ herojus vaikystę praleido Afrikoje, Malyje. Babakaras buvo maliečio tėvo ir gvadelupietės motinos vaikas. Jis leido nerūpestingas dienas po saugiu savo motinos, juodaodės mėlynakės (vietinės moterys ją vadino ragana) globėjišku sparnu. Kartais globėjiškumas virsdavo savininkiškumu, bet Babakaras nepaprastai mylėjo savo mamą, kurią greitai galės matyti tik sapnuose. Tragiškiems įvykiams pasibeldus į duris, herojui tenka išvykti iš žemės, kurią jaučia visa širdimi.

    Romane „Belaukiant, kol pakils vanduo“ motinystės grandis, lyg nematoma gija mistiškai susieja vaiką su ta, kuri jį išnešiojo. Tad visiškai logiška, kad Maryse Condé savo herojui davė akušerio specialybę. Romano siužetas prasideda Gvadelupėje. Gydytojas Babakaras liūdi dėl nėščios jaunos pabėgėlės iš Haičio, kuri mirė gimdydama. Naujagimei Anais pavyko išgyventi. Trapus sutvėrimas absoliučiai pavergė Babakarą ir jis nusprendžią Anais įsidukrinti.

    Mažoji Anais neturi nieko, tik jį ir Babakaras nori padovanoti jai ateitį. Jie išskrenda į Haitį – kamuojamą smurto, korumpuotų vyriausybių, sukilėlių gaujų, bet labai gražią, užburiančią salą. Babakaras ieško Anais šeimos – tetos, dėdės, galbūt senelių, kurie galėtų papasakoti jos istoriją. Savo klajonėse jis gali pasikliauti tik savimi ir dviem draugais – haitiečiu Movaru ir palestieniečiu (apsimetančiu libaniečiu) Fuadu. Tie vyrai panašūs į jį – tremtiniai, vienišiai, ieškantys savęs, perėję ugnį ir vandenį.

    „Belaukiant, kol pakils vanduo“ skaitytojai seka likimo, skurdo ir geopolitikos aplamdytų žmonių pėdomis – per Dramlio Kaulo Krantą, išgalvotą šalį Ébernuea, Palestiną, Libaną, Haitį ir visur juos pasitinka tas pats; skurdas, karas, partizanai, perversmai, prievartavimai, piktnaudžiavimai, maištai. Kvapą gniaužianti kelionė Maryse Condé herojų veda į Haičio visuomenės gilumą, tamsiąją pusę, kur veikia tarptautinės organizacijos, draugystę keičia išdavystės, prievarta gimdo diktatūras, o klimato kaita galiausiai iššaukia potvynį.

    Maryse Condé žinomiausia frankofonų autorė, kilusi iš Gvadelupos, 2018 m. už gyvenimo kūrybą apdovanota alternatyvia Nobelio literatūros premija. Jos rašymo stilius šiurkštus, bet metaforiškas ir vaizdingas, turintis sąsajų su magiškuoju realizmu. Autorė nagrinėja rasių, lyčių ir kultūros problemas, aktualias ne tik įvairiomis istorinėmis epochomis, bet ir šiandien.

  • bitininkas is alepo

    Bitininkas iš Alepo. Christy Lefteri

    Arfa ir Nuris yra eiliniai Sirijos gyventojai. Jie jaukiai įsikūrę Alepe ir užsiima mylima veikla. Nuris vysto sėkmingą bitininkystės verslą, o Arfa tapo paveikslus, kurie žavi tiek vietinius gyventojus, tiek užsienio turistus. Darni pora turi sūnų, draugų, namus, gyvena patogiai ir net negalvoja, kad vieną dieną visko neteks. Sirijoje prasidėjęs pilietinis karas atima pačius brangiausius dalykus.

    Pamatyti žiaurumai ir sūnaus netektis apakina Arfą. Nuris ne ką lengviau taikosi su vaiko, draugų, bičių, namų netektimi ir galiausiai įkalba žmoną išvykti iš šalies. Jie nesitiki, kad kažkur bus geriau, tiesiog nebeturi kitos išeities.

    Knygoje „Bitininkas iš Alepo“ autorė Christy Lefteri jautriai pavaizdavo dvi poros keliones. Pirmoji – fizinė. Skaitytojai kartu su Arfa ir Nuriu galėjo sekti visą pabėgėlių kelio baisumą. Šioje kelionėje sutinkami kontrabandininkai, kurie negerbia žmonių ir atima paskutinius pinigus. Perpildytos guminės valtelės jūroje. Uždarytos valstybių sienos, stovyklos miestų parkuose, skurdas, pabėgėlių centrai, nepagarba ir tik vos viena kita gerų žmonių ištiesta pagalbos ranka – visa tai yra reali kiekvieno pabėgėlio patirtis. Nors autorė teigia, kad ši istorija nėra tikra, ji ruošdamasi knygai bendravo su žmonėmis Atėnų pabėgėlių stovyklose ir klausėsi neįtikėtinai baisių istorijų. Antroji kelionė – dvasinė. Netekti savo gyvenimo ir neturėti vilties dėl ateities yra baisus smūgis kiekvienam žmogui. Nuris ir Arfa jį priėmė kiekvienas savaip ir turėjo rasti jėgų tęsti savo vidinę kelionę.

    „Bitininkas iš Alepo“ priverčia permąstyti savo požiūrį į tam tikrus dalykus ir pajusti daugiau empatijos. Tai itin įtaigi, meistriškai parašyta istorija, kalbanti apie problemas, kurios šiomis dienomis vyksta mūsų kaimynystėje.

    Christy Lefteri 1980-tais metais gimė Londone. Jos tėvai iš Kipro į Londoną persikėlė 1974-tais metais per turkų invaziją. Autorė Brunelio universitete studijavo anglų kalbą ir kūrybinį rašymą. „Bitininkas iš Alepo“ yra antroji rašytojos knyga.