• tu turi ka apsirengti

    Tu turi ką apsirengti. Agnė Jagelavičiūtė

    Stilistė Agnė Jagelavičiūtė nebijo drąsiai išsakyti savo nuomonę ir tvirtai laikosi savo principų. Jei jūsų spinta lūžta nuo rūbų, o vis tiek atrodo, kad neturite kuo apsirengti, knyga „Tu turi ką apsirengti: garsiausia šalies stilistė atskleidžia savo stiliaus paslaptis“ padės jums - ji ne tik pakvies sužinoti, į kurią pusę pučia mados vėjas, bet ir papasakos, kaip atrasti ir sukurti unikalų, savitą, tik jums tinkantį stilių.

    Mados knyga privalo turėti konkrečią vienijančią idėją. Šios knygos tikslas - surasti stilių, kuris tiktų būtent Jums. Tad jei siekiate pakylėtai diskutuoti apie madą, sužinoti jos kūrėjų istorijas ir šiuolaikinės mados tendencijas - „Tu turi ką apsirengti“ parašyta ne jums. Bet jei, kaip ir autorė, esate įsitikinusi, kad stilius kur kas svarbiau už madą, jos puslapiai skirti jums. Juose – per šimtmečius ar net tūkstantmečius žmonių sugalvotos stiliaus taisyklės, kurias autorė įvertina kritiškai ir padeda atsirinkti svarbiausias. „Tu turi ką apsirengti“ – tai tarsi gairės, kaip sutvarkyti savo drabužinę ir rasti tinkamus akcentus.

    Agnė Jagelavičiūtė tikina per ilgą profesinę patirtį supratusi, apie ką iš tiesų verta kalbėti. Šiandien jautrumas stiliui yra jos kraujyje, tačiau šis estetikos ir harmonijos pojūtis buvo tobulinamas ne vienerius metus. Ne visos stiliaus paslaptys lengvai įkandamos. Sužinokite, kaip nepirkti nereikalingų, laikiną susižavėjimą keliančių apdarų, ką ir su kuo derinti, kaip pamatyti tai, kas jums ne tik patinka, bet ir tikrai tinka. O taip pat skaitykite apie dar kai kurias moters gyvenimo detales: plastines operacijas, tatuiruotes ir kitas pikantiškas smulkmenas.

    Agnė Jagelavičiūtė – stilistė, kostiumų dailininkė, stiliaus konsultacijų portalo „StiliuSOS“ įkūrėja, mados ir grožio žurnalo „L’Officiel Lithuania“ vyriausioji redaktorė. Moteris patenka tarp įtakingiausių šalies nuomonės formuotojų ir populiariausių socialinių tinklų asmenybių. Kūrybiškiausių idėjų pasaulyje gyvenanti moteris stengiasi, kad kiekviena iš jų kuo greičiau virstų įgyvendintu projektu.

  • turtu voratinklyje

    Turtų voratinklyje. Rokas Flick

    Rašytojo Roko Flick romanas „Turtų voratinklyje“ pasakoja apie pirmuosius nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius, to meto verslo bei kriminalinę aplinką. Nors veikėjų vardai pakeisti, bet knygoje kalbama apie realius asmenis bei įvykius.

    Ką tik nepriklausomybę atgavusi ir iš Sovietų Sąjungos išsivadavusi Lietuva žengė pirmuosius savo žingsnius. Pradėjo kurtis penkiasdešimt metų drausti komerciniai verslai. Šalia jų atsirado smarkiai padidėjęs nusikalstamumas bei reketas. Policija buvo arba korumpuota, arba visiškai neveiksni. Tais laikais nusikaltėliai dažnai sprogdindavo verslininkų automobilius, tarpusavyje kovojo įvairios banditų grupuotės, atsivėrus sienoms žmonės pradėjo ieškoti uždarbio svetur. Tokiame fone vyksta knygos „Turtų voratinklis“ veiksmas.

    Istorija sukasi aplink išsilavinusią šeimą, kurią taip pat apima turtų karštligė. Netikėtai praturtėjusi šeima nesugebėjo išsilaikyti nuožmioje anų laikų kovoje ir greitai krito žemyn į visišką skurdą. Po kurio laiko šios šeimos sūnus suranda negandų išvargintą, visuomenės paribiuose gyvenantį tėvą, tačiau tai nereiškia, kad šeima susivienys ir vėl pakils iš pelenų.

    Knygos skaitytojai atpažins daugybę jau istorija tapusių paskutiniųjų praeito amžiaus dešimtmečių įvykių. Taip pat nostalgiją kels pažįstamos Lietuvos miestų vietos. Romano įžangoje Rokas Flick pasakoja, kad rašydamas šį kūrinį jis rėmėsi savo asmeniniais išgyvenimais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, autorius buvo individualios įmonės savininkas bei kelių didelių bendrovių akcininkas. Todėl nelengvą ir pavojingą verslininkų kovą korumpuotame pasaulyje jis matė savo akimis. Šioje knygoje itin jaučiama, kad Rokas Flick yra ne tik puikus rašytojas, bet ir ekonomistas bei istorikas, sugebėjęs užfiksuoti praėjusio amžiaus pabaigos įvykius.

    Rokas Flick (gimė 1936-tais metais, Veisiejuose) – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, rašytojas.
    Autorius augo didelėje šeimoje – buvo vyriausias iš aštuonių vaikų. Jo mama – vokietė kilusi iš Prūsijos, todėl rašytojas save laiko Lietuvos vokiečiu. Autorius visą gyvenimą itin domėjosi Klaipėdos kraštu ir jo istorija. Iš viso jis parašė šešis romanus.
    Žinomiausia laikoma trilogija „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“ ir „Emma, pastoriaus duktė“. 2015 metais Rokas Flick buvo apdovanotas Ievos Simonaitytės premija už romaną „Emma, pastoriaus duktė“. Autorius teigia, kad dėl silpstančio regėjimo ir prastos sveikatos, knyga „Turtų voratinklyje“ yra paskutinė.

  • vaizduotes galia

    Vaizduotės galia. Išlaisvink savo svajones. Andrea Kasprzak

    Knygos „Vaizduotės galia: išlaisvink savo svajones“ autorė Andrea Kasprzak savo kūrinį vadina veiklos knyga suaugusiems, kurios žanras – patyriminis mišinys. Šioje knygoje siūloma dirbti su vaizduote, reiškia – galima elgtis kaip nori.

    Pavyzdžiui, siūlo autorė, žvilgtelėkit į vaikų žaidimų aikšteles ar kambarius ir pamatysite, kad kuo mažiau žaidimuose prasmės, tuo linksmiau. Taip sudėliota ir knyga „Vaizduotės galia: išlaisvink savo svajones“ – jei nuobodu, reikia praleisti ir eiti tol, kol bus įdomu. Andrea Kasprzak kiekvienam teksto skyriui suteikė identišką pasakojimo struktūrą:

    - Pasakojimai iš autorės gyvenimo, parodantys, kaip veikia iš anksto apgalvotas vaizduotės panaudojimas;
    - Moksliniai juokai;
    - Visokie veikimai, įtraukiantys skaitytojus vaizduotės mąstymą.

    „Vaizduotės galia: išlaisvink savo svajones“ taip pat pozicionuojama kaip ateities knyga. „Jei virusiniai filmukai rodo mūsų ateitį, tai knygos toje ateityje turės dar keistesnę formą“, - svarsto Andrea Kasprzak. Knygos, anot autorės, yra portalai į kitų žmonių sąmonę, o protas negali apsiriboti vienu žanru. Arba - kodėl skaitant knygą mus erzina bet koks nukrypimas nuo laukiamo maršruto? Kaip ir su žmonėms, mes galime gauti daug naudos iš išprotėjusių knygų, teigia autorė.

    Šiandien, kai pasaulyje egzistuoja neįsivaizduojamas kiekis pasirinkimo galimybių, žmonės prarado norą jų siekti. Jie nori būti akinami, linksminami, konsultuojami, įkvepiami, skatinami ir redukuojami kiekviename knygos puslapyje. Žmonės nori įsitikinti, kad jie nėra vieniši su savo norais ir keistenybėmis. Mes, galų gale, norime patekti į svetimą protą ir sutvarkyti savo problemas, arba, bent kuriam laikui jas pamiršti.

    Andrea Kasprzak nežada, kad knyga „Vaizduotės galia: išlaisvink savo svajones“ visa tai duos, bet ji pažada, kad joje kiekvienas atras sau tinkamą nuotykį.

    Žurnalistė Andrea Kasprzak paskutinius dešimt metų gyveno daugelyje miestų - Sietle, Čikagoje, Buenos Airėse, viename vynuogyne, San Franciske ir Oahu. Jos tekstus spausdino „San Francisco Chronicle“, „Allure“, „Conde Nast Brides“, „Vegetarian Times“, „Teen Vogue“, „Chicago Tribune“ ir daugelis kitų. Taip pat ji rašė skaitmeniniams leidininiams „Refinery29“, „HelloGiggles“, „Thrillist“, „Elle“, „Nylon“, „Viva Luxury Lifestyle and Travel“, „Dose“ ir „Rodale's Organic Life“.

  • vienintelis isgyvenes

    Vienintelis išgyvenęs. SEAL kovotojo atsiminimai. Marcus Luttrell

    Vieną giedrą 2005 m. birželio naktį keturi Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) kariai paliko bazę Šiaurės Afganistane ir patraukė į kalnuotą Pakistano pasienį. Jų užduotis – paimti į nelaisvę arba likviduoti vieną Talibano lyderių, saugomą nedidelių, bet gerai ginkluotų pajėgų. Mažiau nei po 24 valandų tik vienas specialiųjų pajėgų karys buvo gyvas.

    Tai tikras pasakojimas apie SEAL karį Marcusą Luttrellą, vienintelį išgyvenusį operaciją „Redwings“, apie desperatišką mūšį kalnuose ir didžiausią karių netektį SEAL istorijoje. Kariai didvyriškai kovojo vienas šalia kito, kol liko vienintelis, granatsvaidžio sviedinio sprogimo nublokštas, be sąmonės ant uolų gulintis, tačiau vis dar ginkluotas ir kvėpuojantis Marcusas. Kitas keturias dienas stipriai sužeistas Luttrellas kovojo su šešiais specialiai jį pribaigti pasiųstais talibų žudikais. Nebepajėgdamas eiti, SEAL karys šliaužte šliaužė kalnais, kol jį kaimelyje priglaudė ir paslėpė vietiniai puštūnai.

    Autorius detaliai pasakoja apie lemtingos operacijos eigą, nuolat leidžiasi į svarstymus apie karo prasmę. Ar sunaikinus visus talibus pasaulis taps geresnis? Ar principas „tikslas pateisina priemones“ iš tiesų veikia mūšio lauke? Vienintelis išgyvenęs rado savo atsakymus. „Nesu didvyris. Aš tiesiog patriotas.“

    Pagal šią knygą sukurtas filmas, nominuotas dviem „Oskaro“ apdovanojimams.

  • viskas ka zinau apie meile

    Viskas, ką žinau apie meilę. Dolly Alderton

    Britų žurnalistės Dolly Alderton bestseleriu tapusią autobiografiją „Viskas, ką žinau apie meilę“ galima vadinti linksma instrukcija milenialams, padėsiančia jiems išgyventi iki savo trisdešimtmečio.

    Dolly Alderton linksmai dalinasi savo pasimatymų patirtimi ir juokingai pasakoja apie tai, ką ji žino apie meilę. Ironiški knygos skyriai papildyti vis dar aktualiais pirkinių sąrašais, istorijomis apie susitikimus su garsenybėmis ir receptais, pritaikytais visiems gyvenimo atvejams (kad ir omleto po pirmojo sekso receptas).

    Žinoma, Londono (ir šiaip – anglakalbiai ir anglaklausiai) skaitytojai šiai knygai yra labiau pasiruošę. Jie Dolly Alderton žino iš jos rašytos pasimatymų skilties savaitraštyje „The Sunday Times“ ar klausė jos rengiamų „PanDolly“ ir „High-Low“ podkastų, daromų kartu su Pandora Sykes, bet kibirkščiuojančios autorės istorijos yra nepaprastai įdomios ir nežinantiems konteksto.

    Galima drąsiai teigti, kad „Viskas, ką žinau apie meilę“ buvo laukiama ir laiku atsiradusia (tiksliau – privalėjusia atsirasti) knyga, ypač reikalinga Dolly Alderton bendraamžiams, tiems, kurie kartu su autore pradėjo gyventi atsiradus internetui ir dabar, po truputį, kartu su internetu sensta. Dolly Alderton pateikia paradoksaliai intensyvios meditacijos apie meilę tekstą ir atpasakoja būsenas, kaip aistros transformuojasi ir kaip keičiasi artumo tarp žmonių suvokimas. Autorė prisipažįsta, kad jos „visas žinojimas apie meilės“ nėra gilus, labiau beprotiškas, nei moralizuojantis, bet vieną absoliučią pamoką ji išmoko – be meilės gyventi neįmanoma.

    Ši pamoka knygoje „Viskas, ką žinau apie meilę“ atskleidžiama per tankų taiklių komentarų tinklą, smagiai ir jautriai, kai kada veriančiai širdį - apie žmogų, kuris bręsta, suauga ir gyvenimo kelyje susiduria su įvairiomis meilės rūšimis.

    Jei kalbėtume apie brendimo laikotarpiu patirtus sunkumus ir pergales, Dolly Alderton teko išgyventi visko. Savo atsiminimuose ji atvirai pasakoja, kaip įsimyli, kaip grumiasi su polinkiu prisidaryti problemų, kaip randa darbą, kaip namie organizuoja socialiniu požiūriu katastrofišką teminį Rodo Stiuarto vakarėlį, kaip prisigeria, kaip ją palieka vaikinai, kaip ji įsisąmonina, kad vietinėje parduotuvėje dirbantis Aivanas yra vienintelis vyras, kuriuo galima pasikliauti, kaip suvokia, jog bičiulės ją palaikys po kiekvieno mieste praleisto chaotiško vakaro. Tai knyga apie prastus pasimatymus, geras drauges ir, svarbiausia, apie pamažu stiprėjantį supratimą, kad, norint būti laimingai, užtenka vien savęs.

  • vyriskumas yra gyvenimo budas

    Vyriškumas yra gyvenimo būdas. Jaunius Mincevičius

    Egzistuoja daugybė požiūrių, nuomonių bei mitų apie tai, kas yra vyriškumas. Vieni žmonės vyriškumą sieja su išvaizda, kiti - su socialine ir materialine padėtimi, su pomėgiais. Iš tiesų už visų šitų „vyriškų" pozicijų, simbolių ir atributų gali slėptis labai nevyriškas vyras. Tai tik parodo, kad apie vyriškumą negalima spręsti iš vyro prigimtinių fizinių duomenų, rasės, tautybės, kultūros, socialinės ar materialinės padėties, profesijos, pomėgių, įpročių ar zodiako ženklo. Tuomet kyla natūralus klausimas: „Kas yra tikrasis vyriškumas?“

    Šioje edukologo, lektoriaus, sporto trenerio Jauniaus Mincevičiaus (g. 1979 m.) knygoje „Vyriškumas yra gyvenimo būdas“ kaip tik ir bandoma išsiaiškinti, kas yra tikrasis vyriškumas, nuo ko jis priklauso ir kaip jį išsiugdyti.