Naujos knygos

Plūduriuojančio pasaulio menininkas. Kazuo Ishiguro

Kazuo Ishiguro yra unikalus rašytojas – jis išgarsėjo rašydamas ne gimtąja japonų, o savo antrąja, anglų kalbą. Jis gimė Japonijoje 1954-ais metais, šešerių atsirado Jungtinėje Karalystėje, ten mokėsi, dirbo, lankė literatūros kursus ir pradėjo rašyti. Jį išgarsino antrasis romanas „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“, išleistas 1986-ais metais.

Romane „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“ pasakojimas prasideda 1948-aisiais, kai Japonija po truputį atsitiesia po Antrojo pasaulinio karo negandų. Į pensiją išėjęs garsus dailininkas Masudžis Ono dienomis prižiūri savo sodą ir taiso karo metu bombarduotą namą, bendrauja su dukromis ir anūku, o vakarus leidžia su senais pažįstamais ištuštėjusiuose, žibintais apšviestuose baruose. Tačiau į idiliškai ramią Masudžio Ono senatvę vis skverbiasi prisiminimai. Jo atmintyje iškyla pranykęs anų dienų „plūduriuojantis pasaulis“, kupinas ne tik dekadentiškų malonumų ir daug žadančios ateities, bet ir tamsių laikų šešėlių, kai Masudžio Ono tapybą stipriai paveikia kylanti militarizmo ir nacionalizmo banga, ir savo propagandinius paveikslus jis skiria judėjimui, Japoniją nuvedusiam į karą.

„Plūduriuojančio pasaulio menininkas“ – jautrus ir išmintingas portretas, vaizduojantis sudėtingais laikais gyvenusio dailininko prieštaringą likimą, ir kartu pasakojimas apie meną, senosios ir naujosios tvarkos susidūrimą, kartų skirtumus, besikeičiančias vertybes ir susitaikymą su praeities klaidomis.

Romano pavadinimo žodžiai „plūduriuojantis pasaulis“ yra japoniško termino ukiyo-e („nepastovaus pasaulio paveikslai“), tapybos ir medžio raižinio stiliaus, vertimas. Šitaip Kazuo Ishiguro jau pavadinime užšifravo „menininko, gyvenančio nepastoviame pasaulyje“ būseną, kuri parodo ir paties Ono ribotą pasaulio suvokimą, ir dramatišką XX-o amžiaus Japonijos pasikeitimą.

Pats Kazuo Ishiguro apie savo ankstyvąja kūrybą yra šmaikščiai pasakęs, kad jo pirmuosius tris romanus – „Blyškus kalvų peizažas“, „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“ ir „Dienos likučiai“ – galima aprašyti viena fraze: herojus žvelgia į savo gyvenimą, bet ką nors pakeisti jau per vėlu. “Kai aš baigiau „Plūduriuojančio pasaulio menininką“, supratau, kad tai knyga apie tuščiai iššvaistytą gyvenimą – jei į jį žiūrėti iš karjeros pusės“, viename iš interviu sakė Kazuo Ishiguro.

Kritikai teigia, kad Kazuo Ishiguro tekstai yra minimalistiniai realybėje, bet nepaprastai turtingi, kai kalbama apie praeitį. Rašytojas žodžiais perteikia šaltį ir šilumą, garsus ir tylą. Poezija prozoje.
Kazuo Ishiguro 2017 metais pelnė Nobelio literatūros premiją.

Po ledu. Moderni Ragana

„Magijos nereikia mistifikuoti, ji kasdien gyva kiekvieno mūsų gyvenime. Nereikia nuo jos bėgti ar ją neigti. Nuo vaikystės mane lydi magija. Dar šešerių aiškiai žinojau, kad mano kelias – rašymas. Nesitapatinu su įgytu išsilavinimu ar darbais, kuriuos dirbau. Kartais nebūna tiesioginių skrydžių – kad pasiektum tikslą, tenka daug kartų sustoti skirtingose vietose.
Nebebijau būti sudeginta ant laužo. Raganų nebedegina.
Galbūt jos išmoko slapstytis. Galbūt garsiai to nepasako, bet jos vis dar čia.
Gyvenimas – lyg užšalęs ežeras. Tu po ledu. Reikia daug pastangų suvokti, kad nesi žuvis, ir pradėti kirsti eketę. Vėliau reikia ne mažiau pastangų jai iškirsti. Ir tik tada galiausiai įkvepi oro.
Tik tada supranti, ką reiškia kvėpuoti... Maža mergaitė Maja bijo sapnų, tačiau ilgainiui išmoksta juos valdyti. Dabar ji nebepriklauso nuo jų. Tai sapnai priklauso nuo Majos. Maja netgi geba sukurti sapnus ir kitiems – sutiktiems vyrams. Ji apsuka jiems galvas ir paklaidina tada, kai šie mano kuo aiškiausiai žinantys, kas bus rytoj.“

Įelektrinantis debiutinis moters, žinomos kaip Moderni Ragana, romanas „Po ledu“, kupinas šviesių minčių, atvers akis, kad mūsų gyvenimo žmonės ir santykiai tik padeda pažinti ir suvokti pačius save. Jie ateina mūsų apdovanoti, o ne žlugdyti.

Po pabaigos. Clare Mackintosh

Clare Mackintosh romanas „Po pabaigos“ – tai kur kas daugiau nei moralinė dilema. Kaip turi pasielgti tėvai, kai jų valioje atsiduria sūnaus gyvybės ir mirties klausimas?

Maksas ir Pipa – tvirta sutuoktinių pora, kuriai, rodos, nebaisios jokios negandos. Jie – ne tik mylintys vyras ir žmona, bet ir geriausi draugai, patys artimiausi žmonės. Kartu jie – lyg kumštis, tvirtas ir stiprus. Tačiau kai jų sūnus suserga sunkia liga, o daktarai liepia tėvams nuspręsti dėl jo ateities, Makso ir Pipos nuomonės pirmą kartą išsiskiria – šįkart kiekvienas iš jų kitaip įsivaizduoja savo sūnaus ateitį.
Kaip pasitrinkti?! O kad pora galėtų matyti abiejų pasirinkimų pasekmes?

„Po pabaigos“ - jaudinanti, sukrečianti ir emocionaliai paveiki istorija apie meilę, santuoką ir tėvystę. Ji, tarsi išpažintis - apie netekties skausmą ir viltį, apie bandymą išgyventi artimiausių žmonių netektį. Clare Mackintosh plunksna audžia šias dvi siužeto linijas į vieną įtaigų pasakojimą apie tai, kaip gyventi po įvykusios tragedijos. Nors ir negalime nuspėti ateities, galime priimti ją kuriančius sprendimus – kad ir kokie nevienareikšmiai jie būtų.

Siužeto herojai patirs daugybę sudėtingų išgyvenimų, jiems teks priimti sunkiausius sprendimus, ir tikėtis... Po visų įvykių, Maksas ir Pipa į gyvenimą pažvelgs nauju žvilgsniu. Kaip ir Jodi Picoult garsiajame romane „Mano sesers globėjas“, taip ir Clare Mackintosh padeda mums suprasti, kad dažnai skaudžiausios pabaigos gali tapti netikėtomis sutaikančiomis ir atperkančiomis pradžiomis.

Romanas „Po pabaigos“ paremtas asmenine rašytojos Clare Mackintosh patirtimi, kai jos vaikui buvo diagnozuota sunki liga. Sudėtingas sprendimas ir jo pasekmės kuria išbaigtą ir nesumeluotą rašytojos ryšį su tekstu. Autorė atsimena, kaip po ankstyvo gimdymo, vienas jos dvynių užsikrėtė sunkia, visą kūdikio kūną ir smegenis paveikusia infekcija. Tėvai turėjo nuspręsti, leisti jam mirti ar suteikti šansą, rizikuojant, kad vaikas bus neįgalus.

Pokalbis su dukra apie ekonomiką. Trumpa kapitalizmo istorija. Yanis Varoufakis

Yanio Varoufakio knyga „Pokalbis su dukra apie ekonomiką: trumpa kapitalizmo istorija“ nėra pasakojimas apie tik ekonomiką ar tik kapitalizmo istoriją – ji, galima sakyti, apžvelgia ekonomikos istoriją. Pirmoje dalyje autorius lakoniškai atpasakoja Jaredo Diamondo veikalą „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ . Kaip ir Diamondas, graikų ekonomistas savo dukrai ir, tuo pačiu, visiems skaitytojams paaiškina, kad europiečiai pradėjo dominuoti visame pasaulyje ne dėl kitų žemynų gyventojų atsilikimo, o dėl Europos sėkmingos geografinės padėties. Kituose knygos skyriuose Yanis Varoufakis šmaikščiai pasakoja apie pasiūlą ir paklausą, apie kreditavimą, bankus, valstybę, infliaciją, turtinės nelygybės priežastis ir kriptovaliutas – apie viską, ko nežino trylikametis (tiek metų buvo autoriaus dukrai Ksenijai) paauglys arba žmogus, ekonomika domėjęsis tik priešokiais.

Knygos „Pokalbis su dukra apie ekonomiką: trumpa kapitalizmo istorija“ autorius į ekonominius klausimus atsako naudodamas gausybę pavyzdžių iš kasdieninio gyvenimo, klasikinių tekstų, mitų ir populiariosios kultūros – nuo Edipo ir Fausto iki „Frankenšteino“ ir „Matricos“, šitaip išvengdamas nuobodžios prievolės dar kartą išdėstyti enciklopedines tiesas apie „nematomą rinkos ranką“ ir kitus ekonomikos istorijos chrestomatinius dalykus.

Yanis Varoufakis (g. 1961) išgarsėjo 2015 metais, kai vykstant Graikijos ekonominei krizei, jis šešiems mėnesiams tapo šalies finansų ministru, bet šiandien didžiausią nuostabą kelia kita politiko biografijos detalė. 2012-ais metais būsimą ministrą, populiarų skiltininką, blogerį, tarptautinio bestselerio „Globalus minotauras“ autorių, dviejų universitetų profesorių pakvietė dirbti kompiuterinių žaidimų kompanija „Valve“. Ekonomistas konsultavo žaidimų „Dota 2“ ir „Team Fortress 2“ kūrėjus kaip tinkamai perkelti žaidimą į free-to-play modelį ir kaip korektiškai suderinti prekių ir pinigų srautus tarp žaidėjų – virtualios „Dota 2“ ir „Team Fortress 2“ parduotuvės leidžia žaidėjams keistis ir pardavinėti vienas kitam įvairius žaidimams reikalingus virtualius aksesuarus.

Šios Yanio Varoufakio patirtys – žaidybiškumas, orientacija į ypatingai jaunus turinio vartotojus, šiai amžiaus grupei svarbaus konteksto žinojimas paverčia „Pokalbis su dukra apie ekonomiką: trumpa kapitalizmo istorija“ į nepaprastai įtaigią literatūrą. Na, o pasakojimo socialinis jautrumas – autorius save vadina liberaliu marksistu – šioje knygoje suskamba visiškai natūraliai.

Portugalija: atrasti, mylėti, ilgėtis. Aistė Masionytė

Aistė Masionytė – žurnalistė, rašytoja, Vilniaus universitete studijavo istoriją, vėliau daugiau nei du dešimtmečius dirbo žurnalistinį darbą, nuo 2015-ųjų pradėjo važinėti į Portugaliją, beveik ketverius metus gyveno pietiniame šalies Algarvės regione, fotografavo, rašė šiam regionui skirtą tinklaraštį, straipsnius Lietuvos spaudai. Labiausiai žavisi portugališka architektūra, spalvomis ir tenykšte augalija.

Autorė kviečia Jus atrasti Portugaliją: pradedant intriguojančia šalies istorija, portugalų charakterio ir kultūros ypatumais, UNESCO saugomais paveldo objektais, pažintimi su bebaimiais keliautojais, skrodusiais vandenyno bangas, ieškant naujų kontinentų, baigiant įdomiausių vietų lankymu.

Apkeliavusi Portugaliją nuo šiaurės iki pietų, nuo rytų iki vakarų, knygos autorė veda skaitytojus raštuotais miestų grindiniais ir stulbinamais Atlanto paplūdimiais; lydi vynuogynais, migdolais, apelsinmedžiais, kamštiniais ąžuolais ir alyvmedžiais apaugusiais slėniais; stabteli pasigėrėti manuelino architektūros stiliaus šedevrais ir tradicinių azuležo plytelių ornamentais, užsuka paskanauti saulės geltonumo pyragėlių...

A. Masionytė ragina keliauti portugališkai, t. y. laikantis vietos žmonių tradicijų, įpročių ir gyvenimo būdo. O jame telpa ne tik jausmingoji fado muzika, ne tik „dievų nektaru“ vadinamas portveinas... Kiek dar daug nežinome apie tolimiausią pietvakarių Europos kraštą, tokį turtingą, įvairų, sklidiną unikalios dvasios!!!

Knygoje „Portugalija: atrasti, mylėti, ilgėtis“ pateikiamos įžvalgos ir praktiniai patarimai padės jums perprasti portugališkas subtilybes, pasirinkti tinkamiausią kelionės po Portugaliją būdą ir maršrutą, susikurti savąją nepakartojamą svajonių kelionę.

Pramanyta Rusija. Arkady Ostrovsky

Išskirtinė The Economist biuro Maskvoje vadovo Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“ analizuoja, kaip valstybė, prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus paskelbusi laisvę, vėl tapo autokratine ir ėmė konfrontuoti su Vakarais.
Komunizmo pabaiga ir Sovietų Sąjungos griūtis tapo viso pasaulio euforija. Tačiau šiandien Rusija smarkiai nusiteikusi prieš Ameriką bei Vakarų pasaulį ir pavojingai nacionalistiška šalis. Kaip nutiko, kad nuo anų jaudinančių laisvės laikų šalis atėjo iki autokratinės naujosios Putino Rusijos?
„Pramanyta Rusija: nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“ – kvapą gniaužiantis pasakojimas, siekiantis tamsiausias Šaltojo karo dienas ir kovą dėl tautos sielos. Gilios įžvalgos, kurias padaryti gali tik tikras rusas, supažindina skaitytoją su propagandos meistrais, oligarchais, machinatoriais, kurie kūrė Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo. Jie kūrė ir naują, grėsmingą tapatybę šaliai, kurioje idėjos dažnai naudojamos kaip vėzdai. Ostravsky‘o žinios apie daugybę svarbiausių žaidėjų leidžia jam paaiškinti Vladimiro Putino iškilimą ir atskleisti, kaip jis įvaldė naują demagoginį populizmą.
Knygos „Pramanyta Rusija: nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“ autorius atskleidžia ir Putino įtaką JAV rinkimams bei tyrinėja Putino metodus – žiniasklaidos valdymą bei netikrų naujienų (fake news) skleidimą, – kurie greitai paplito ir Vakarų politikoje.
Sovietų Sąjunga subūrė visus, kurie tikėjo visuotinės lygybės idealais ir tuos, kurie siekė stipresnės valstybės. O naujoji Rusija yra ciniškas darinys. Amžina baimė ir karas čia kurstomi nuolatinio melo - TV laidų vedėjai gina invaziją į Ukrainą ir skatina Putiną naudotis branduoliniais ginklais. Praėjus daugiau nei 25 metams po to, kai Sovietų Sąjungos vėliava Kremliuje buvo nuleista, Rusija ir Amerika vėl juda susipriešinimo keliu. Nors šis kursas nebuvo toks jau nenuspėjamas.
Jaudinantis Arkady Ostrovsky pasakojimas „Pramanyta Rusija: nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“ ir paaiškinimas, kaip atsidūrėme dabartinėje daugybės klaidų ir netesėtų pažadų situacijoje, paverčia autorių vienu reikšmingiausių Rusijos metraštininkų.
Knyga „Pramanyta Rusija: nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“ 2016 metais laimėj Orvelo premiją.
Arkady Ostrovsky – žurnalistas, rašytojas. Gimė Rusijoje ir penkiolika metų buvo Financial Times korespondentas Maskvoje, vėliau tapo The Economist Maskvos biuro vadovu. Taip pat rašo apie Ukrainą, Gruziją ir kitas posovietines valstybes. Autorius turi daktaro laipsnį, kurį įgijo Kembridže, kur studijavo anglų literatūrą. Domisi Rusijos ir Anglijos teatro istorija. Yra parašęs knygą apie Stanislavskį ir Šekspyrą. A. Ostrovsky yra BBC radijo laidos apie Sibirą autorius. Jis yra vedęs, turi sūnų ir su šeima gyvena Maskvoje.