Naujos knygos

Norėjome tik gero. Grant Ginder

Bet kuri šeima atostogų visada išvyksta su bagažu. Raitų šeima griūva. Dar neseniai Sju Elena Rait tikėjo gyvenanti beveik tobulą gyvenimą. Sėkminga antikos kultūros profesorės karjera, mylintis sutuoktinis ir sūnus, netrukus paliksiantis šeimos lizdą.

Tačiau vyras pasirodo besąs neištikimas, o sūnui klojasi visai ne taip, kaip tikėtasi. Norėdama atitrūkti nuo užgriuvusių problemų, Sju Elena priima pasiūlymą kelioms savaitėms darbo reikalais išvykti į Graikiją. Neištikimas vyras ir nesėkmių užkluptas sūnus pasisiūlo keliauti kartu.

Saulės nutviekstoje kalnuotoje Eginos saloje su nuostabiais paplūdimiais prieš daugybę metų Sju Elena pažino pirmąją aistrą ir kartu įsimylėjo antikos kultūrą.

Ar šiame rojaus kampelyje šeimai pavyks atgauti pusiausvyrą ir pakreipti gyvenimą ramesne vaga?

Oleandrų sodas. Rosa Ventrella

„Oleandrų sodas“ – tai tarsi labirintas, kuriame aidi praeities kartų balsai. Romane pasakojama vienos šeimos istorija, kuri nukels skaitytojus į amžina vasara alsuojančias Apulijos apylinkes.

Istorija prasidėjo 1938-aisiais, namuose su išskirtiniu sodu, kuriame žydėjo egzotiškas oleandras. Jį pasodino Agostinas, kai atsikėlė čia gyventi su žmona Anita. Aplinkiniai vadino ją Žiniuone.

Anita buvo ne tik neeilinio grožio moteris. Ji turėjo neeilinių, aplinkinių pagarbą pelniusių galių. Ji juto, kokie skausmai neduoda ramybės naujagimiams ir galėjo juos išgydyti. Be Žiniuonės pagalbos neapsieidavo joks gimdymas, ji visada atsirasdavo šalia ištikus nelaimei, ji mokėjo panaikinti nužiūrėjimą.

Agostinas ir Žiniuonė augino tris dukteris. Jų charakteris ir išvaizda skirėsi kaip diena ir naktis. Vyresnėlės Rozetos grožis ir laukinė prigimtis priminė motiną. Jos sesuo Kornelija paveldėjo švelnias tėvo akis ir šviesius plaukus. O susitaršiusios jaunėlės Diamantės garbanos bylojo apie itin maištingą merginos būdą.

Bėgant metams, Žiniuonės namus aplankė ne viena neganda: vyro mirtis, karas ir, pagaliau, nelaiminga meilė, sugriovusi jos dukterų gyvenimą. Merginos atsiduodavo aistrai pasmerktai nusivylimui, tačiau jas visada lydėdavo paslaptingas ir nebylus Žiniuonės palaiminimas...

Tai romanas, kuris nukels į kitą epochą - į krantą ritasi ošiančios jūros bangos, iš sodo atsiveria įspūdingi vaizdai, visur tvyro stiprus oleandrų kvapas. Tai Apulija. Čia rutuliojasi paslaptinga ir jaudinantią keturių moterų istoriją.

Adrijos jūros skalaujama Apulija – italų rašytojos Rosos Ventrellos gimtieji namai. Baryje gimusi moteris šiuo metu gyvena Šiaurės Italijoje, tačiau savo knygose nukelia skaitytojus į Pietus, kur dera vasaros karštis ir vietinių žmonių aistringa prigimtis.

Šiuolaikinės istorijos bakalauro ir švietimo magistro laipsnius turinti moteris dirbo leidėja ir jau keturiolika metų dėsto literatūrą. Anot kritikų, „Oleandrų sodas“ niekuo nenusileidžia bestseleriu laikomam Rosos Ventrellos romanui „Padorios šeimos istorija“.

Paklusę įsakymui. Karas Vermachto generolų akimis

„Paklusę įsakymui: karas Vermachto generolų akimis“ - kiek kitokie Antrojo pasaulinio karo atsiminimai. Tai - nugalėtosios pusės papasakota istorija, padedanti susidaryti daugiasluoksnį kruvinojo konflikto vaizdą.

Apie Antrąjį pasaulinį karą čia pasakoja vokiečių karininkai, tokie kaip majoras H. fon Butlaras, generolas pulkininkas L. Rendulicas, kavalerijos generolas S. Vestfalis, generolas leitinantas D. Ditmaras ir kiti. Jie apžvelgia visą konflikto eigą nuo 1939 m. įvykdyto Lenkijos puolimo iki kapituliacijos Berlyne 1945-ųjų pavasarį.

Knygos „Paklusę įsakymui“ puslapiuose aprašytos visos Vermachto vykdytos karinės operacijos – skaitytojai kartu su kariuomenės daliniais nusikels į vėjuotas Atlanto pakrantes, atšiaurias SSRS platybes, šalčio sukaustytą Laplandiją ar karščiu alsuojančią Šiaurės Afriką. Kadangi pralaimėjusios pusės pateikiamas karo vaizdas ir faktai ilgą laiką nevertinti rimtai, ši atsiminimų rinktinė dalykiškai ir informatyviai atskleis kitokią konflikto perspektyvą.

Knygą rašę vokiečių karininkai siekė paaiškinti Antrojo pasaulinio karo priežastis. Jie detaliai nagrinėja konflikto operacijų bei mūšių eigą, gilinasi į daugybės atskirų sprendimų priėmimo aplinkybes. Jie apžvelgia santykį tarp Adolfo Hitlerio vadovaujamos Trečiojo reicho politinės viršūnės ir kariuomenės vadovybės.

Pirmą kartą vokiečių kalba knyga „Paklusę įsakymui“ pasirodė 1954 m., kai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nebuvo prabėgęs nė dešimtmetis. Prisiminimai apie konfliktą dar buvo neišblėsę iš atminties, o paliktos žaizdos skausmingai perštėjo. Todėl knygos autoriai siekė ne reabilituoti save, bet palikti liudijimą ateities kartoms. Todėl būtų neteisinga šią knygą laikyti tik Trečiojo reicho politinių sprendimų, okupacijų ar teroro pateisinimu – pirmiausia ja atiduodama pagarba fronte kovojusiems ir žuvusiems vokiečių kariams. “Jie ėjo į frontą paklusdami savo šalies įsakymams ir sąžiningai vykdė savo pareigą“, – įsitikinęs generolas majoras H. fon Butlaras, vienas iš knygos autorių.

Įvadinį „Paklusę įsakymui“ žodį parašė feldmaršalas K. fon Rundštetas. Joje skaitytojai galės perskaityti apie vokiečių karių operacijas skirtinguose karo teatruose, pagal kuriuos sudėlioti ir knygos skyriai. Kiekviename jų sutinkami žemėlapiai bei iliustracijos, papildantys išsamų ir detalų įvykių aprašymą.

Palaimintos moterys. Raminta Lapinskaitė

„Jei ne mano potraukis ieškoti moteriškuose pokalbiuose atsiveriančios gelmės, šios knygos nebūtų buvusios. Ji – šimtų moterų gyvenimų ir gydančios mūsų bendrystės liudininkė. Eidamos brandos keliu susiduriame su galybe kultūrinių stereotipų ir savų įsitikinimų, trukdančių pajusti, kad viskas – mūsų rankose, kad savojo gyvenimo šeimininkės – mes pačios.
Mes galime daryti įtaką tam, kas nutinka, mokytis, augti. Kiekviena pabaiga – kažko naujo ir svarbaus pradžia, o skaudi patirtis turi galią tarnauti gyvenimui ir meilei. Jei pažadėsi save mylėti, kad ir kas nutiktų, žvelgti į šioje knygoje atsiveriančias tiesas kuo švelniau, tuomet jos puslapiai taps rūpestingomis rankomis, vedančiomis tave į priekį.“

Raminta Lapinskaitė

Autorė jautriai ir atvirai kviečia pažvelgti į moterų bendrystę, kūniškumą, savitumą. Šioje knygoje „Palaimintos moterys“ atsakymų ras moterys, keliančios moteriškumo ir savivertės klausimus, skyrybų ir kitokią krizę išgyvenančios, galų gale visos, ieškančios gilesnio ir tikresnio santykio su savimi bei pasauliu. Daug dėmesio knygoje „Palaimintos moterys“ skiriama saviugdos gairėms, kurios padės plėsti požiūrį, kurti ryšį su savimi, rasti naujų vidinių resursų ir įgalinti save naujiems pasirinkimams.

Raminta Lapinskaitė – saviugdos trenerė ir egzistencinio koučingo specialistė, savo mokymuose nuo 2014 m. padedanti moterims atrasti naujų būdų būti (su) savimi – švelniau, labiau pasitikint, jaučiant vidinę taiką ir artumą sau. Pagrindinė autorės žinutė – mylėkime save už tai, kas esame, užuot be paliovos priekaištavusios už tai, kas nesame. Tai mūsų raktas į pilnakraujį ir širdžiai mielą gyvenimą.

Pamirštų svajonių rūmai. Charlotte Betts

Charlotte Betts romano „Neišsipildžiusių svajonių dvaras“ veiksmas (tiksliau – didžioji jo dalis) vyksta Haidarabade, pietinės Indijos mieste, laikais, kai su globalaus dominavimo pasaulyje siekiančia Britanija bandė varžytis ir Napoleono Prancūzija.

Romano „Neišsipildžiusių svajonių dvaras“ herojė Beatrice Sinclair, liūdinti ir finansinių nepriteklių kamuojama jauna našlė, tragiškomis aplinkybėmis praradusi vyrą ir kūdikį, gyvena Hampshire kartu su jos amžiaus podukra. Nebeištverdama slegiančios aplinkos, ji nusprendžia grįžti į savo vaikystės miestą Haidarabadą, kuriame gyvena jos brolis, Britų East India Company darbuotojas.

Atvykusi į 1798-ųjų Indiją, ji stoja akistaton su daugybe permainų – Jahanara Mahal dvaras beveik sugriuvęs, o romantiškuose griuvėsiuose gyvena ne tik Beatrice brolis, bet ir jo jauna žmona, gražuolė indė kartu su savo gausia gimine. Herojė sutinka ir dar vieną pažįstamą veidą iš praeities – vaikystės draugą Harrį, buvusį kareivį, o dabar – gal net ir žvalgą. O gal šnipą?

Romano autorė Charlotte Betts pasikeitusią (o šiuolaikiniams sakytojams visuomet egzotišką) aplinką iliustruoja dvaras. Beatrice žiūri į pastatus ir supranta, kaip čia viskas absoliučiai nepanašu į Hampshirą. Ji greitai pamilsta ir dvarą, ir savo naują, gausią šeimą. „Aš pirmą kartą gyvenime suprantu, kas aš esu. Visuomet buvau savo motinos dukra, trumpam – Charles‘o žmona. Dabar iš visų jėgų bandau pamiršti liūdnąją Beatrice ir vėl tapti Bee, mergaite, kurią palikau Indijoje“, svarsto „Neišsipildžiusių svajonių dvaro“ herojė.

Naujai atgimusi Bee pasiraitoja rankoves, ji nusprendžia atgaivinti dvarą. Merginai padeda ir nuovoka (atsiranda planas, kaip užsidirbti pinigų), ir dvaro damos iš zenanos. Atrodytų, sunkus darbas duos rezultatų. Bet ar visi „Neišsipildžiusių svajonių dvaro“ gyventojai nusiteikę pozityviai? Ir, svarbiausia – ar Bee aplankys nauja meilė?
Nauja aplinka pavers Bee autsaidere - tai buvo galima nuspėti. Tačiau problemas kuria ir istorinis fonas – britų ir prancūzų pulkai ruošiasi kovai už Indijos turtus, o kurioje fronto pusėje yra Bee vaikystė draugas Harris – neaišku. Herojės laukia ir lojalumo iššūkis.

Charlotte Betts pradėjo rašyti, kai jos penki vaikai užaugo ir paliko namus. Rašytojos karjera klostėsi labai greitai – per aštuonis metus ji parašė septynis romanus ir gavo kelias premijas už apsakymus.

Paniekos metas (Ciklo „Raganius“ 4-oji knyga). Andrzej Sapkowski

Fantastikos knygų ciklo „Raganiaus“ pasaulis skęsta pragaištingose karo liepsnose. Šiaurės Karalystės planuoja provokaciją prieš Nilfgardo imperiją. Raganiaus Geralto, burtininkės Jenefer ir princesės Ciri likimas kabo ant plauko. Juos ima medžioti tamsiosios jėgos ir apsaugoti Ciri tampa vis sunkiau. “Paniekos metas“ – įtampos kupina ketvirtoji fantastinių romanų ciklo knyga.

Pasaulyje įsigali vis didesnė netvarka, ima byrėti politinė pusiausvyra – tai pasaulis, kuriame vyksta romano veiksmas. Visi žymiausi burtininkai priversti susirinkti į Thanedą ir rasti sprendimą, kaip išsaugoti trapią taiką. Tačiau sąmokslai, veidmainystė, išdavystės  – ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir burtininkams būdingos savybės. Raganiaus Geralto mylimoji Jenefer nusprendžia pati auklėti Ciri ir paversti ją burtininke, todėl kartu su mergaite iškeliauja į Aretūzą, į burtininkių mokyklą. Tačiau artinasi karas, kuomet kiekvienas turės pasirinkti kieno jis pusėje. Prasidėjus chaosui burtininkai išduoda vieni kitus. Geraltui taip pat artėja laikas pasirinkti.

„Paniekos metas“ tęsia „Raganiaus“ ciklo istoriją. Pagrindinis epopėjos veikėjas – raganius Geraltas iš Rivijos. Jis pasižymi neeilinėmis antgamtiškomis galiomis, kurios jam leidžia kovoti su įvairiomis kraštą niokojančiomis pabaisomis. Geralto tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau juk dažniausiai nutinka taip, kad riba tarp gėrio ir blogio yra neaiški, o tai, kas atrodo balta, meta juodą šešėlį.

Geralto tikslas – apsaugoti Ciri. Jos venomis teka senųjų žemyno gyventojų kraujas, todėl ji turi nepaprastų galių. Pasak pranašystės, būtent jai lemta pakeisti pasaulį. Nesvarbu, ar į gerąją, ar į blogąją pusę – jį tai padaryti gali tik jei išliks gyva.

„Raganiaus“ ciklo užuomazgos – pirmieji Andrzej Sapkowski apsakymai, spausdinti 1986 m. Lenkijos fantastikai skirtoje spaudoje. Nuo to laiko atskirų novelių pasakojimo gija vystėsi ir plėtojosi, kol išaugo į romanų ciklą. Šiandien „Raganių“ žino ne tik aistringiausi šio žanro mėgėjai, bet ir plačioji visuomenė. Jis tapo populiariu kompiuteriniu žaidimu, turėjusiu ne vieną tęsinį. Nors knygos autorius kritikavo bandymus ekranizuoti šio ciklo kūrinius, praėjusiais metais jis visgi sutiko prisijungti prie serialo kūrėjų komandos.

Andrzej Sapkowski – lenkų maginės fantastikos autorius, studijavo ekonomiką ir dirbo prekybos agentu. Jo kūryba sulaukė pripažinimo visame pasaulyje. Sapkowski knygos pasižymi savita ironija ir specifine, išraiškinga kalba. Jo kūriniai išversti į keletą užsienio kalbų, o ciklas „Raganiaus“ Vidurio Europoje tapo kultūriniu fenomenu. Už gyvenimo nuopelnus, Sapkowski įteiktas World Fantasy Award apdovanojimas.