Naujos knygos

Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita. Greta Thunberg

Knygą „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ parašė visa šeima: Švedijos operos dainininkė Malena Ernman, jo vyras aktorius Svante Thunberg bei jų dukterys, jaunesnioji, irgi dainuojanti Beata Ernman ir jos metais vyresnė sesuo Greta Thunberg, pastaruoju metu nepaprastai išgarsėjusi jaunoji kovotoja prieš klimato kaitą.

„Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ skaitytojas ras, be abejo, politinio aktyvizmo istorijų, bet pirmiausia šis tekstas yra apie šeimą. Labai ypatingas pasakojimas apie šeimą, kuri pradėjo nešti žaliojo atsakingumo vėliavą būtent tuo metu, kai žmonių veiksmai ėmė lemti, kokioje Žemėje mes gyvensime. Greta Thunberg, Svante Thunberg, Beata Ernman, Malena Ernman savo istoriją pasakoja ne tam, kad susilauktų užuojautos (ar susižavėjimo), bet tam, kad patrauktų mus į savo gretas.

Knyga „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ yra istorija apie susidūrimą su krize, kuri, kaip visuomet, ateina nenumatyta. Laimingas dviejų tėvų su dviem dukterim gyvenimas vieną dieną pasikeičia negrįžtamai. Sulaukusi vienuolikos metų, vyresnioji dukra Greta nustoja valgyti ir kalbėti, jaunesnioji su tomis pačiomis bėdomis irgi jau kurį laiką kovoja. Sutrikę, bet nepalaužti tėvai šalia išgirstų autizmo ir selektyvinio autizmo diagnozių suvokia, kad jų vaikams teks gyventi nepaprastai pavojingoje planetoje.

Ryžtingai ieškodama tiesos, šeima atranda gilų ryšį tarp savo ir planetos kančių. Priešindamiesi juos užtildyti norinčioms jėgos jie atranda būdus sustiprėti, išgyti ir veikti. Ir tuomet penkiolikmetė Greta Thunberg paskelbia streiką.

2003-ais gimusi Greta Thunberg išgarsėjo 2018 m. rugpjūtį, kai sugalvojo protestuoti prieš klimato kaitą. Paauglės sprendimas – tris savaites sėdėti ne mokyklos suole, o ant Švedijos parlamento laiptų – įkvėpė analogiškiems veiksmams daugiau nei du milijonus jaunų protestuotojų visame pasaulyje.

Vėliau Greta Thunberg kalbėjo pasaulio lyderių susitikime „World Economic Summit“, Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Lenkijoje ir daugelyje kitų vietų. Visais atvejais jos pranešimas buvo toks pats: „Suaugusieji dažnai sako: ateities kartoms turime palikti viltį. Aš nenoriu jūsų vilties. Noriu, kad pradėtumėte panikuoti. Noriu, kad pajustumėte baimę, kurią jaučiu aš. Noriu, kad imtumėtės veiksmų. Noriu, kad elgtumėtės taip, lyg degtų jūsų namai. Nes jie dega.“

Na, o knygoje „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ parodomas šio pranešimo atsiradimo kelias.

Lyno akrobatas. Tarp trijų marų. Jaan Kross

Estų rašytojo Jaano Krosso keturių romanų cikle „Tarp trijų marų“ sodriai vaizduojamas istorinės asmenybės, estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo (iki 1536–1600) gyvenimas. Knygoje „Lyno akrobatas“ sudėti du – pirmas ir antras – tetralogijos romanai.

Jaanui Krossui „Tarp trijų marų“ ciklo idėja gimė maždaug septintame dešimtmetyje (pirmasis romanas išleistas 1970-ais metais) – pirmiausia kaip filmo scenarijus (galiausiai virtęs televizijos serialu). Visi keturi tomai buvo išleisti iki 1980-ų metų ir tapo žinomiausiu rašytojo kūriniu. Veiksmas romane „Tarp trijų marų“ vyksta Livonijos karo metu ir iki jam prasidedant. Karas tęsėsi nuo 1550 iki 1580 metų teritorijose, kurios dabar yra šiuolaikinės Estija ir Latvija, o XVI amžiuje buvo valdomos Danijos, Švedijos, Rusijos ir Abiejų Tautų respublikos. Pagrindiniu romano herojumi pasirinktas, kaip beveik visuomet savo kūryboje elgiasi Jaanas Krossas, realiai egzistavęs žmogus, Baltazaras Rusovas, parašęs Livonijos kroniką. Autorius aprašo plotines machinacijas ir estų valstiečių, begimstančios tautos, situaciją, kurią dar labiau komplikuoja šalį viena po kitos užpuolusios trys maro epidemijos. Pagrindinis herojus žingsnis po žingsnio tampa daniškojo Talino elito dalimi. Žinoma, romane istoriniai faktai yra literatūriškai interpretuojami – nėra jokių įrodymų, kad realusis Baltazaras Rusovas buvo kilęs iš estų, nors būtent jo kilmė yra pagrindinė romano siužeto ašis. Jaanas Krossas romane „Tarp trijų marų“ darė ir daugiau sąmoningų istorinių iškraipymų. Pavyzdžiui, jis susiejo Rusovą su 1560-ų metų valstiečių maištu, nors tikrovėje būsimas kronikos rašytojas tuomet mokėsi Vokietijoje. Bet į šiuos akcentų perdėliojimus šiandien jau niekas nebekreipia dėmesio ir romanas parodė tikrąją stipraus literatūrinio pasakojimą jėgą – Estijoje visi sutinka, kad Livonijos kronikos autorius buvo estas.

Tetralogijos pirmasis romanas “Lyno akrobatas“ pradedamas įspūdinga scena - smalsus berniūkštis Baltazaras, arba Palas, kaip jį vadina aplinkiniai, nepaklusęs mokytojui įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus. Taip prasideda didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija.

Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir atsidūręs tinkamu laiku, tinkamoj vietoj – pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams.

Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.

Jaan Kross (Janas Krosas, 1920–2007) – estų klasikas, laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas, daugiausia į užsienio kalbas verčiamų kūrinių autorius. Jo herojai yra žymūs senų laikų estų kilmės veikėjai, juos vaizduodamas autorius žadino tautinę estų savimonę sovietinės okupacijos metais.

Lokių miestas. Fredrik Backman

Švedų rašytojo Fredriko Backmano romano „Lokių miestas“ veiksmas vyksta išgalvotame Björnstade, Švedijos šiaurės gilumoje pasislėpusiame depresyviame miestelyje. Už miestelio nebėra nieko, tik neįžengiami miškai.

Kadaise Lokių miestas buvo gyvas, čia virė gyvenimas, o dabar klesti bedarbystė ir beviltiškumas. Vienintelė vietos gyventojų atgaiva ir viltis yra vietinis jaunimo ledo ritulio klubas, kadaise užėmęs antrą vietą šalies čempionate.

Ledo ritulys Björnstade yra daugiau nei tik sportas – dėl jo užverda rimtos aistros, aplink jį pinasi įvairūs interesai, nuo jo priklauso žmonių likimų dėlionės. Diena, kai „Lokių miesto“ komanda nugalėjo ketvirtfinalio rungtynėse, tapo laimingiausia miestiečiams, klubo vadovams, komandai ir jos kapitonui. Bet penkiolikmetei Majau Erikson ir jos tėvams ji tapo pačia baisiausia diena, apvertusią aukštyn kojom visą jų gyvenimą. Dabar Fredriko Backmano herojams, visiems miestelio gyventojams teks padaryti moralinį sprendimą ir atsakyti į klausimą – kiek tu pasiryžęs sumokėti už pergalę?

Kritikai teigia, kad 2016-ais išleistas romanas „Lokių miestas“ yra rimčiausia iš visų iki šiol parašytų Fredriko Backmano knygų. Ji yra pirmoji iš besivystančio romanų ciklo – antrasis ciklo romanas Švedijoje buvo išleistas 2017-ais metais. Teises į ciklą nusipirko HBO ir pagal 2019-ais metais pradėtas kurti serialas.

Fredrikas Backmanas (1981) - švedų rašytojas ir tinklaraštininkas. Gimė Stokholme, užaugo Helsingborge. Studijavo teologiją, bet mokslus metė. Dirbo sunkvežimio vairuotoju. 2006 m. pradėjo rašyti straipsnius laikraščiui Helsingborgs Dagblad, o nuo 2007 m. pavasario - Stokholme įsikūrusiam Moore žurnalui. Po pusantrų metų jis tapo laisvai samdomu „freelanceriu“.
2012 metais Fredrikas Backmanas debiutavo kaip rašytojas - tą pačią dieną buvo išleistos dvi jo knygos – „Gyveno kartą Uvė“ („En man som heter Ove“) ir „Dalykai, kuriuos mano sūnus turėtų žinoti apie gyvenimą“ („Saker min son behöver veta om världen“).
2013 m. rugsėjo mėn. pasirodė jo trečioji knyga „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ („Min mormor hälsar och säger förlåt“). Po metų pasirodė romanas „Čia buvo Brita Marija“ („Britt-Marie var här“). Visų Backmano knygų skiriamasis bruožas - puikus humoras ir gyvenimiška išmintis.

Lotosas. Lijia Zhang

Kinų autorės Lijia Zhang romanas „Lotosas“ yra įkvėptas rašytojos močiutės mirties patale papasakotos istorijose. Kūrinyje įtaigiai pavaizduotas skaudžios ir neretai nuo visuomenės slepiamos dabartinės Kinijos realybės portretas.

Lotosas – jaunos merginos slapyvardis. Ją sutiksite Kinijos nuodėmių miestu vadinamame Šendžene. Lotosas – gatvės prostitutė. Vyrams parsiduodančios merginos gyvenimas neprimena romantiškos pasakos. Lotosas visada alkana ir niekada nesijaučia saugi. Ji privalo įtikti reikliems klientams, bjauriai viešnamio valdytojai, saugotis policijos ir išlikti graži bei geidžiama. Mergina taupo pinigus ir beveik visus juos siunčia namo. Lotosą palaiko vienintelė gyvenimo svajonė – ištraukti jaunesnį brolį iš kaimo ir suteikti jam galimybę studijuoti.

Džiugesio neteikiančią Lotoso kasdienybę praskaidrina pažintis su žurnalistu ir fotomenininku Bingu. Vyras planuoja parengti reportažą apie gatvėje dirbančias merginas, kurios oficialioje šalies statistikoje neegzistuoja, nors realiai prostitučių yra apie 10 milijonų. Vyro tikslas yra atskleisti slepiamą Kinijos pusę. Taip pat atskleisti žmogiškąją merginų pusę, parodyti, kad prostitutėmis dirba ne beveidės moterys, o gyvi žmonės. Fotografas savo darbu siekia realių reformų. Lotosas supranta, kad joje pamažu gimsta jausmai. Tačiau gatvės merginai jie yra neleidžiami.

Šiuolaikinė Kinija yra didinga valstybė, savo regiono lyderė, tačiau tuo pačiu joje klesti skurdas, prostitucija, prekyba žmonėmis, korupcija, išnaudojimas. „Lotosas“ vaizduoja nepadalintą šalies realybę. Autorę knygą rašė apie 12 metų ir joje aiškiai jaučiamas daugiasluoksniškumas. Lijia Zhang atliko puikų darbą, jos personažai gyvi ir išvystyti. „Lotoso“ įtaigumą sustiprina tai, kad autorė rėmėsi senelės, paauglystėje parduotos į viešnamį, pasakojimu.

Lijia Zhang gimė 1964-tais metais. Nuo šešiolikos metų ji dirbo raketų gamykloje. 2003-iais metais įstojo studijuoti anglų kalbos ir kūrybinio rašymo į Goldsmiths Londono universitetą. Vėliau pradėjo rašyti knygas bei straipsnius, kuriuos publikuoja geriausi pasaulio leidiniai, tokie kaip „The New York Times“ ar „Newsweek“. Rašytoja konferencijose pasakoja apie šiuolaikinę Kiniją, yra davusi ne vieną interviu CNN ir BBC kanalams. Taip pat Lijia Zhang skaitė paskaitas Stanfordo, Harvardo ir Sidnėjaus universitetuose, rengė Tedx kalbas. Rašytoja jau yra parašiusi tris knygas. Šiuo metu autorė kartu su dviem dukterimis gyvena Pekine.

Melancholija. Meelis Friedenthal

Estų rašytojo Meelio Friedenthalio romano „Melancholija“ veiksmas vyksta 1696 metais, dramatišku ir nepaprastai intriguojančiu Estijos istorijos periodu.

Į pabaigą eina pradžioje buvęs progresyviu, o vėliau, dėl globaliai-regioninių ambicijų nusilpęs Švedijos valdymas. Bet būtent Švedijos karalius Gustavas II Adolfas 1632 metais Tartu mieste įsteigė pirmąjį universitetą būsimos Estijos teritorijoje, taigi, romano „Melancholija“ metu jis jau veikė kelis dešimtmečius ir, atrodo, tais metais jo istorija artėjo prie pabaigos. Universitetas jau buvo gerokai neramaus amžiaus padraskytas – perkeltas į Taliną, 1665-ais metais uždarytas, 1690-ais metais atgaivintas, be tik tam, kad vėl būtų perkeltas į Piarnu miestą.

Įtampą didina ir 1695-ais metais (ir tik po dviejų metų pasibaigęs) badmetis, vėliau pavadintas Didžiojo bado laikmečiu – tuomet Estijos teritorijoje mirė kas penktas gyventojas. Simboliška, bet tais pačiais, 1696-ais metais, į Rusijos caro sostą atsisėdo Petras I-ais, po ketverių metų įsitraukęs į Šiaurės karą, po kurio švedų valdžia Estijos teritorijoje pasibaigė ir kraštas buvo įtrauktas į Rusijos imperijos sudėtį.

Žinoma, reikia paminėti, kad patys švedai į savo rytų koloniją keltis neskubėjo, todėl Meelio Friedenthalio romano „Melancholija“ herojus, Leideno universiteto absolventas Laurentijus Hilas, gavęs Švedijos valstybės stipendiją ir atvykęs tęsti mokslų vegetuojančiame Tartu universitete, yra apyretis paukštis tuometinėje Estijoje. 1696-ų Tartu jis praleidžia maždaug savaitę, kalbėdamasis su savimi, savo pabūga ir apsuptas iškiliųmokslo vyrų – universiteteo rektoriaus Jakobo Friedricho Below, matematikos profesoriaus Sveno Dimbergo (jis pirmasis pasaulyje pradėjo skaityti paskaitas remdamasis Niutono teorijomis), Olausu Mobergu ir Gabrieliu Sjöberghu.

Per pagrindinio romano „Melancholija“ veikėjo monologus, pokalbius, sapnus ir vizijas Meelis Friedenthalis atskleidžia tuometinės švediškosios Livonijos realybę: badą, raganų procesus, prietarų galią, kasdienį smurtą, ligas, grobimus ir mirtis. Šiame niūriame fone Tartu universitetas iškyla kaip intelektualių diskusijų, naujausių mokslo ir filosofijos teorijų židinys, kuriame Dekartas galynėjasi su Aristoteliu, o šventiniams pietums tiekiama žuvis. Skaitytojas turi progą susipažinti su humoralinės medicinos principais, Roberto Boilio dalelių, sielos nemirtingumo teorijomis, dalyvauti anatomijos praktikume ir padiskutuoti su garbingais profesoriais.

Meelis Friedenthalis (1973) yra estų rašytojas ir teologas. Jis dėsto Tartu universitete, Teologijos ir istorijos fakultete. Išleido tris romanus: „Aukso amžius“ (2005), „Melancholija“ (2012) ir „Angelų kalba“ (2016). Už romaną „Melancholija“ (orig. pavadinimas Mesilased, lietuviškai – Bitės) 2012 m. autorius išrinktas Estijos Metų rašytoju, o 2013 m. įvertintas Europos Sąjungos literatūros premija.

Romaną „Melancholija“ iš estų kalbos išvertė Viltarė Urbaitė (1978), Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY (Lietuva) narė. Ji Vilniaus universitete baigė lietuvių ir suomių filologiją. Helsinkio universitete studijavo suomių kalbą ir kultūrą, Tartu universitete – estų kalbą. Išvertė apie 40 knygų vaikams ir jaunimui iš suomių ir estų kalbų. Tris kartus yra pelniusi IBBY (Lietuva) apdovanojimus už reikšmingiausių knygų vertimus vaikams ir jaunimui.

Melas. Bonnie Kistler

Bonnie Kistler romanas „Melas“ pasakoja apie laimingą šeimą ir jos gyvenimą sugriovusį incidentą. Vieno iš tėvų vaikas negyvas, kito – kaltinamas žmogžudyste, tačiau ar kas nors tiksliai žino, kad iš tiesų nutiko tą naktį?

Lėja Hiujet, skyrybų advokatė, iš profesinės patirties žino, kad antrosios santuokos pasmerktos nesėkmei. Ir vis dėlto ji ryžtasi tekėti už Pito Konlio. Praėjus penkiems metams po jųdviejų vestuvių, jos šeima tvirta it kumštis – sutaria net vaikai iš ankstesnės santuokos - Pito sūnus aštuoniolikmetis Kitas ir Lėjos dukra keturiolikmetė Krisė.

Norėdami atšvesti vedybų sukaktį, Lėja ir Pitas dviese išvyksta į kelionę. Pora palieka Kipą rūpintis namais ir Krise. Jie neabejoja, kad vidurinę bebaigiantis vaikinas elgsis atsakingai.

Lietingą penktadienio naktį sutuoktiniams grįžtant namo, kartu suskamba jų mobilieji. Po audringo vakarėlio Kipą sulaiko policija. Vaikinas kaltinamas vairavimu išgėrus ir sukėlus avariją. Su juo kartu važiavo ir jaunėlė Krisė... Krisė negyva, o Kipas apkaltinamas žmogžudyste.

Kipas visada buvo neklaužada, tačiau jis gerai mokėsi ir jam buvo žadama puiki ateitis. Todėl ir Lėja, ir Pitas deda visas pastangas, kad vaikinui. Tačiau Kitas staiga pakeičia parodymus ir sako, jog iš tiesų tą naktį vairavo ne jis…

Pitas tiki sūnaus istorija ir padarys viską, kad įrodytų jo tiesą. Jis negailės pinigų, kad rastų liudininką, apie kurį nuolat kalba Kipas. Artėjant lemtingam teismo posėdžiui, įtampa šeimoje auga. Vyrą ir žmoną kamuoja ištikimybės vienas kitam ir savo vaikams dilema. O bėgant laikui neatsakytų klausimų tik daugėja...

Su žymiomis trilerių autorėmis Jodi Picoult ir Celeste Ng jau dabar lyginama Bonnie Kistler meistriškai pasakoja įtemptą šeimos dramą. Anglų literatūros ir teisės studijas baigusi moteris anksčiau dirbo advokate, todėl gerai pažįsta kriminalistų darbo užkulisius.