Naujos knygos

Kodėl aš? Stanislovas Stavickis-Stano

2018 m. knygos autorius – kompozitorius, muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano išgirdo diagnozę: limfoma, kraujo vėžys.

Įsikalbėti ligas Stano mokėjo visada. Dabar reikėjo įsikalbėti gyvenimą. Išpešti laiko trims savo vaikams.

Visą savo baimę, įtampą, tikėjimą, nusivylimą Stano paverčia stulbinančiai atviru, jautriu ir kinematografišku pasakojimu, neprarasdamas humoro jausmo. Greta ligoninės lovos jis žongliruoja karjeros prisiminimais – mėto juos tarsi kėglius virš išplikusios savo galvos, akrobatiškai žengdamas per trapų gyvenimo lyną ir paskui vesdamasis skaitytoją.

O pramogų pasaulis suka savo laimės ratą, tai bučiuodamas popiežiaus žiedą, tai išduodamas paslaptis žurnalistams. Kaip pereiti Santaros klinikų koridorius, kai į žinomą žmogų sminga daugybė akių iškritusiomis blakstienomis? O kaip – televizijos studiją akinančių prožektorių šviesoje, kurioje visa Lietuva kone kiaurai mato tavyje tūnantį vėžį? Ką pasakyti namiškiams, kaip sukaupti pinigų jų ateičiai? Galiausiai, kur rasti atsakymą į patį skaudžiausią klausimą: KODĖL AŠ?

„Kodėl aš?“ - tai atviras ir sukrečiantis biografinis romanas. Vėžys pažadina visiškai nelauktus, autoriaus sielos gilumoje dešimtmečius tūnojusius jausmus, o likimas susidėlioja taip, kad sunku patikėti įvykių realumu. Stano istorija įkvepia ir verčia susimąstyti, ar vėžys tikrai yra baisiausia gyvenimo rykštė.

Korikas. Daniel Cole

Surasti mįslingų žmogžudysčių vykdytojus – nelengva užduotis net labiausiai patyrusiems detektyvams. O ką daryti, jei negyva ne tik žudiko auka, bet ir jis pats? Prabėgus pusantrų metų po „Skudurinės lėlės“ žmogžudysčių, britų detektyvų kūrėjas Daniel Cole sugrąžina skaitytojus į stulbinantį anos istorijos tęsinį – trilerį „Korikas“.

Jau aštuoniolika mėnesių kaip detektyvė Emilė Bakster stengiasi užmiršti ankstesnės bylos aplinkybes ir sunkumus. ji priversta susitaikyti su savo kolegos ir bičiulio Viljamo Foko dingimu. Tačiau į atminties užkaborius nustumta praeitis primena apie save ir su nauja jėga užklumpa Emilę jai to visiškai nesitikint.

Detektyvės pagalbos tikisi du iš JAV atvykę specialieji agentai. Susitikime ji susipažįsta su paslaptingos žmogžudystės Niujorke aplinkybėmis: ant Bruklino tilto rastas kabantis lavonas, ant jo krūtinės įrėžtas žodis JAUKAS. Negana to, jį nužudžiusio nusikaltėlio kūnas ištraukiamas iš upės, o jo krūtinę darko žodis LĖLĖ.

Netrukus identiškas nusikaltimas sukrečia ir Londoną. Detektyvų akivaizdoje žūsta jaukas, o jį nužudžiusi lėlė atima sau gyvybę. Pamažu aiškėja ženklai, rodantys šių nusikaltimų ryšį su Skudurinės lėlės istorija. Nusikaltimų daugėja abipus Atlanto, o detektyvų komandai reikia iš atskirų šukių bandyti sudėti nuoseklų vaizdą. Bakster priversta pamiršti praeitį, susiimti ir pradėti viską iš naujo – dabar svarbiausia sustabdyti dar vieną nusikaltėlį.

Ką vilioja JAUKAS? Kas tampa LĖLĖMIS? Ir kas tampo šias marionetes už virvučių?

Britų rašytojas Daniel Cole (Danielis Koulas) jau spėjo pelnyti naujojo kriminalinės literatūros genijaus vardą. Anksčiau paramediku dirbęs vyras savo tekstuose atkuria ypač tikroviškas žmogžudysčių scenas, o jo personažai nevengia irjuodo humoro. „Korikas“ – antroji knyga iš detektyvo Viljamo Foko serijos, palankiai sutikta visame pasaulyje ir išleista daugiau kaip 30 šalių.

Laimingos žmonos knyga. Ramunė Murauskienė

Psichologė Ramunė Murauskienė išskirtinėje saviugdos knygoje „Laimingos žmonos knyga“, skirtoje žmonoms, pasakoja apie buvimą ir tapimą žmona, neanalizuojant partnerio, o gilinantis į save per tikrosios savęs pažinimą.

Knygoje pateikiamas ne tik 21 dienos įkvėpimų rinkinys, pateikiama ir šiuolaikinės dievocentriškos psichologinės pagalbos sistema moteriai, turinčiai ar ketinančiai turėti vyrą kaip sutuoktinį. Knygos skaitytojai skatinami prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Pasakojama apie kritinių bei sudėtingų situacijų panaudojimą tvarių santykių kūrimui, ramybės puoselėjimui su įsipareigojimais ir atsakomybe. Šioje knygoje kiekviena žmona skatinama kūrybai. Nėra receptų ar rėmų, kokiai būti. Svarbiausia, būnant savimi daryti geriausia, ką galime daryti pagal vietą, laiką ir aplinkybes.

Ramunė Murauskienė (g. 1979) – diplomuota psichologė magistrė, VU absolventė, aktyvi visuomenininkė, seminarų lektorė, TV ir radijo laidų dalyvė, dievocentriškos psichologinės savipagalbos knygų autorė – bestselerių kūrėja, knygų vaikams autorė, humanistinės pedagogikos puoselėtoja Lietuvoje, 3 vaikų mama.

Laplandijos karas. 1944–1945 m. Mika Kulju

Laplandijos karas (suom. Lapin sota) – Lietuvoje mažai kam žinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1944 m. rugsėjį ir pasibaigęs 1945 m. balandžio pabaigoje. Šiame tolimojoje šiaurėje vykusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Kaipgi taip nutiko, kad ginklo broliai atsuko ginklus vienas prieš kitą, kodėl karas vyko būtent Laplandijoje ir kuo jis baigėsi, – apie tai savo knygoje pasakoja istorinėmis temomis rašantis suomių publicistas Mika Kulju.

Rašydamas knygą „Laplandijos karas. 1944–1945 m.“ apie Laplandijos karą, autorius Mika Kulju daugiausia rėmėsi dalyvių dienoraščiais, šia tema išleista literatūra, vokiečių požiūrį į konfliktą padėjo suprasti susirašinėjimas su Waffen-SS jėgerių pulko veteranu. Knyga iliustruota žemėlapiais, originaliomis nuotraukos iš autoriaus kolekcijos ir Suomijos karo archyvo.

Lieku čia. Marco Balzano

Marco Balzano romano „Lieku čia“ istorija vyksta Šiaurės Italijoje (arba – Pietų Tirolyje), pasienyje su vokiškai kalbančiomis šalimis ir apima fašistinio valdymo laikus bei pokarį po Antrojo pasaulinio karo.

Musolinio valdomoje Italijoje vyko labai griežta italizacijos nacionalinė politika. Valdžia pervadino gatvių vardus ir kaimelių pavadinimus. Iš vietinių mokyklų buvo išstumiami vokiečių mokytojai, keičiant juos beveik neraštingais italais. Pagrindinė romano „Lieku čia“ herojė Tina nesiruošia elgtis pasyviai. Nors ją ne kartą areštuoja karabinieriai, ji tebemoko vokiškai kalbančius vaikus nelegaliose mokyklose. Marco Balzano pasakojime priešinimasis, dažniausiai – nelabai sėkmingas, tęsiasi nuolat: pasibaigus fašizmo epochai Kurono miestelio gyventojams tenka kovoti prieš ekologines ir socialines permainas, kurias inicijuoja jau Italijos respublikos valdžia, nusprendusi užbaigti prieškarinį projektą ir pastatyti hidroelektrinę. Jei valdžios planas pavyks, Kuronas dings iš žemėlapių – jį užsems dirbtinis ežeras.

Marco Balzano, kalbėdamas apie romaną „Lieku čia“ yra prisipažinęs, kad svarbiausia inspiracija rašymui tapo iš naujai atsiradusio Rezijos ežero kyšanti keturiolikto amžiaus bažnyčios varpinė. Ji iki šiol yra svarbi regiono turistinė atrakcija. Pirmieji planai šioje vietoje statyti elektrinę ir užtvenkti nedidelį ežerą atsirado 1920-ais metais. 1939-ais atsirado naujas, gigantiškas planas sujungti du natūralius ežerus į vieną, 22-jų metrų gylio vandens saugyklą. 1940-ais užtvankos statybą prasidėjo ir beveik nedelsiant sustojo prasidėjus Antram pasauliniam karui. 1947-ais darbai vėl prasidėjo. Miestelio gyventojai statyboms smarkiai, bet nesėkmingai priešinosi ir 1950-ais Kuronas (išskyros jo bažnyčios varpinę) buvo užlietas.

Romanas „Lieku čia“ Italijoje išleistas 2018-ais metais. Tais pačiai metais režisierius Georgas Lemberghas sukūrė dokumentinį filmą „Il paese sommerso“ (Užsemta šalis). Scenarijų filmui parašė Marco Balzano. Filme, priešingai nei knygoje, labiau akcentuojami socialiniai, humanitariniai ir istoriniai kontekstai.

Vos išleistas, romanas Italijoje buvo ne kartą apdovanotas – Stregos premija, Isola d'Elba premija, Speciale Dolomiti Unesco premija ir dar keliomis kitomis. Romanas „Lieku čia“ nedelsiant sulaukė tarptautinio dėmesio – jis verčiamas arba jau išverstas į prancūzų, vokiečių, olandų, anglų, kinų kalbas.

Likimo kalavijas (Ciklo „Raganius“ 2-oji knyga). Andrzej Sapkowski

Maginės fantastikos knygų ciklo „Raganius“ autorius Andrzej Sapkowski gimė Lenkijoje 1948 m. Išgarsėjęs dar pirmu apsakymu „Raganius“, jis parašė apie raganių Geraltą tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus, jie išversti į daugelį kalbų.
2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas „The Witcher“ irgi sulaukė pasaulinės sėkmės. 2016 m. už gyvenimo nuopelnus Andrzej Sapkowski gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą (World Fantasy Award).

„Žmonėms patinka išsigalvoti bjaurybes ir bjaurumus. Tada patys sau atrodo nebe tokie bjaurūs.“
Andrzej Sapkowski

Raganius Geraltas iš Rivijos – profesionalas, turintis magišką medalioną, jo tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne viskas, kas slypi tamsoje, yra blogas, ir ne kiekvienas, kas atrodo gerai, – siekia gėrio.

„Likimo kalavijas“ – antroji „Raganiaus“ ciklo knyga. Stebuklingoje magijos šalyje raganius Geraltas sutinka daugybę mitinių būtybių. Puikiai įvaldęs kalaviją ir magijos meną, jis negailestingai naikina strigas, zeuglus, basiliskus ir kitas pabaisas, kartu, saugodamas pasaulio moralinę bei biologinę pusiausvyrą, padeda drakonams, dopleriams ir žemuliams. Geraltui, nuolat pakliūvančiam į intrigų ir karščiausių aistrų verpetą, tenka būti ir stebėtoju, ir didvyriu, kaltinamuoju ir teisėju, auka ir budeliu...