Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Mergaitė ir naktis. Guillaume Musso

Eiti kiaurai sienas. Marina Abramovič

Eiti kiaurai sienas

„Aš patyriau visišką laisvę – pajaučiau, kad mano kūnas peržengė visas kliūtis, tapo beribis; skausmas neberūpėjo, neberūpėjo niekas – ir tai mane svaigino", – taip apie savo patirtį kalba viena garsiausių šiandienos performansų atlikėjų Marina Abramovič. „Performanso krikštamote" save vadinančios menininkės pasirodymai nepalieka abejingų – charizmatiška, beprotiškai drąsi kūrėja provokuoja ir kviečia žiūrovą kartu įvertinti kūno ir proto ribas bei galimybes. „Eiti kiaurai sienas" – netradicinė biografija, kurioje Marina Abramovič dalinasi atsiminimais apie savo gyvenimą ir karjerą.

Jugoslavijoje gimusios kūrėjos tėvai – komunistinio išsivadavimo herojai, užėmę aukštas pareigas pokario vyriausybėje. Iki kol Marinai suėjo šešeri, ji augo giliai religingų senelių šeimoje ir tik vėliau persikėlė pas tėvus. GYvendama su tėvais susidomėjo menu. Ji atvirauja, kad motina namie buvo įvedusi bene karišką tvarką. „Visi pasirodymai, kuriuos atlikau Jugoslavijoje, vyko iki 22 val., nes tuo metu turėjau būti namie", – yra pasakojusi Abramovič.

Bet niekas nesustabdė kūrėjos smalsumo, ryšio su kitais žmonėmis paieškų, išskirtinio balkaniško humoro jausmo. Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas" ji atvirai pasakoja apie savo kelionę meno srityje. Siekdama emocinių ir dvasinių transformacijų, menininkė ne kartą ryžosi peržengti pavojaus, baimės ir skausmo slenkstį bei atsidūrė ant fizinių žmogaus galimybių ribos.

Net kai kalba apie savo nepavykusius projektus, Abramovič nebando įsijausti į aukos vaidmenį. Ji visada atvirai kalba apie kūną. Kūryba yra svarbiausia Abramovič gyvenimo dalis, todėl ji teigia, kad menas ir gyvenimas yra neatskiriami.

Vienas plačiausiai žinomų Marinos Abramovič pasirodymų – performansas Rhythm 0, atliktas 1974 m. Jo metu menininkė nereaguodama stovėjo prieš auditoriją, o prieš ją buvo išrikiuoti keliasdešimt daiktų – nuo rimbų iki sekso žaislų, nuo peilio iki šaunamojo ginklo su kulka. Per šešias valandas žiūrovai galėjo su Abramovič kūnu daryti ką panorėję – taip ji siekė pažadinti žmogaus įgimtą agresiją, ką vėliau įrodė nubrozdinimai ir žaizdos ant jos kūno.

Daugiau naujų knygų