Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Pažadas. Teresa Driscoll
  • 13 valandu

    13 valandų. Islamo teroristų ataka Bengazyje. Mitchell Zukoff

    Amerikiečių profesoriaus Mitchell Zuckoff knygoje „13 valandų. Islamo teroristų ataka Bengazyje“ papasakota stulbinanti, akis atverianti, o svarbiausia – tikra istorija, kuri nutiko teroristams užpuolus Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinę atstovybę Libijoje.

    Rugsėjo 11-osios data jau yra įsirėžusi į pasaulio istoriją dėl tragiškiausio visų laikų teroro akto. Simboliška, bet lygiai po vienuolikos metų, 2012-ųjų rugsėjo 11-ąją ir vėl buvo pasikėsinta į Jungtinių Amerikos Valstijų žmones. Šią naktį Bengazyje teroristai surengė išpuolį prieš JAV diplomatinę atstovybę.

    Šešių JAV saugumo operatorių komanda narsiai kovojo prieš didelę grupę užpuolikų ir stengėsi apsaugoti atstovybėje dislokuotus amerikiečius. Didvyriškos gynybos pastangos peržengė pareigos jausmą, vyrai darė viską, kad išvengtų didelio masto tragedijos. „13 valandų. Islamo teroristų ataka Bengazyje“ – asmeninis herojų pasakojimas, apie tai, kas nutiko per paslaptimis apgaubtą išpuolį.

    „The New York Times“ bestselerių autoriaus Mitchell Zuckoff knyga kviečia skaitytojus į veiksmo kupiną istoriją apie herojus, kurie atidavė savo gyvybę dėl vienas kito, savo tautiečių ir tėvynės. Autorius trumpai primena Libijos istoriją ir pagrindinius konfliktus, o tada įmeta skaitytojus į mūšį dėl gyvybės. Mitchell Zuckoff seka kiekvieną kovotojų judesį bei veiksmą, taip leisdamas geriau suprasti kas įvyko tą lemtingą naktį. Mūšio scenos itin įtemptos ir aštrios.

    „13 valandų. Islamo teroristų ataka Bengazyje“ – realiais faktais parengta žurnalisto knyga, kuri patiks ne tik tiems, kurie domisi istorija, bet ir trilerių bei veiksmo istorijų gerbėjams.

    Mitchell Zuckoff gimė 1962-ais metais. Jis yra žurnalistikos profesorius Bostono universitete, JAV. Autorius parašė septynias istorines, žurnalistiniais tyrimais paremtas knygas, kurios itin palankiai vertinamos skaitytojų. „13 valandų. Islamo teroristų ataka Bengazyje“ iš karto tapo „The New York Times“ bestseleriu. 2016-tais metais pasirodė šia knyga paremtas filmas „13 Hours: The Secret Soldiers of Benghazi“.
    Už tiriamosios žurnalistikos darbus publikuotus leidinyje „The Boston Globe“ Mitchell Zuckoff buvo tapęs Pulicerio premijos finalininku, taip pat jis apdovanotas kitomis svarbiomis žurnalistų premijomis. Šiuo metu autorius nuolat rašo straipsnius į „The New Yorker“, „Fortune“ ir kitus nacionalinius bei regioninius leidinius.

  • apie ungurius

    Apie ungurius ir žmones. Mįslingiausios pasaulio žuvies istorija. Patrik Svensson

    Švedų autoriaus Patrik Svensson bestseleris „Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija“ yra filosofiniai pamąstymai apie paslaptingiausią pasaulio žuvį – ungurį. Taip pat tai ir žmogaus būties analizė.

    Neįtikėtina, bet net ir šiandien mokslininkai apie europinį ungurį (lot. Anguilla anguilla) neturi daug žinių. Iki šiol neaišku, kaip unguriai iš tiesų dauginasi, ar turi lytį ir kodėl pasirenka tokį sudėtingą savo gyvenimo kelią. Unguriai gimsta Atlanto vandenyne, Sargasų jūroje. Jie iš karto leidžiasi į ilgą kelionę Europos link, kur pasiekę gėlus vandenis plaukia prieš srovę, kol apsistoja. Unguriai yra tokie atkaklūs, kad keliauti gali pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, šliaužti per dumblynus ir net kirsti sausumas. Po kelių dešimčių sėslaus gyvenimo jie patraukia atgal į Sargasų jūrą, kur dauginasi ir taip baigia savo dienas šiame pasaulyje. Paslaptingasis ungurys buvo apsėdęs ne vieną žymų mąstytoją bei mokslininką. Pamišę dėl ungurių mįslės buvo tiek Aristotelis, tiek Zigmundas Froidas.

    Autorius Patrik Svensson ir pats vaikystėje su tėvu žvejojo ungurius. Vyrai valandų valandas galėdavo kantriai laukti, kol pasitaikys proga pričiupti nenuspėjamą ir paslaptingą žuvį. Žvejyba tyloje yra puiki terpė įvairiems apmąstymams. Autoriaus kelionė per ungurio paslaptis, derinant asmeninius atsiminimus ir gamtos tyrimus, tampa žmogaus būties analize, kurioje nagrinėjami svarbiausi klausimai apie mūsų visų šaknis bei likimą. „Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija“ – įtraukiantis pasakojimas, kuris ir nustebins, ir sužavės.

    Patrik Svensson tapydamas įstabų neįprasto, visiškai nesuprantamo, žavaus gyvūno portretą, rėmėsi daugybe mokslinių tyrimų, įvairia literatūra, istorija, šiuolaikine jūrų biologija, taip pat savo ir tėvo patirtimi. Knygoje skaitytojai susitiks su mokslininkais, pradėjusiais ieškoti ungurių kilmės vietos, įskaitant Danijos jūrų biologą Johannes Schmidt, kuris XX a. pradžioje vadovavo moksliniams tyrimams, norėdamas įrodyti, kad žuvų gimimo vieta yra Sargaso jūra.

    Patrik Svensson gimė 1972-ais metais, Švedijoje. Jis yra meno bei kultūros žurnalistas. Debiutinė autoriaus knyga apie ungurius buvo apdovanota Augusto premija ir tapo perkamiausiu negrožiniu leidiniu Švedijoje 2019-tais metais.

  • atvira zaizda

    Atvira žaizda. Stuart MacBride

    „Atvira žaizda“ - tai trečioji škotų rašytojo Stuarto MacBride‘o knyga apie kriminalistą seržantą Loganą Makrėjų (pirmosios dvi – „Šaltas granitas“ ir „Gęstanti šviesa“).

    Išorinės žaizdos užgyja, bet vidinės lieka amžiams.

    Aberdyno gyventojai įbauginti – kažkas naktimis lyg grobuonis medžioja jaunas merginas, jas neatpažįstamai supjausto ir išprievartauja. Jo aukos neturi nieko bendra, išskyrus tai, kad yra jaunos, patrauklios ir atsiduria netinkamoje vietoje netinkamu metu. Policija įtaria, kad tai turtingo pasipūtėlio Aberdyno futbolo klubo puolėjo Roberto Makintairo darbas, bet įrodymų nėra, o visuomenė, žiniasklaida ir ypač jo advokatas šiuos įtarimus vadina eiliniais policijos kliedesiais.

    Kai prie ligoninės numirti išmetamas vaikinas, kurio viduriai – tarsi ištraukti per užpakalį, Loganui Makrėjui taip pat tenka gilintis į parsidavinėjimo, pornografijos, bondažo reikalus. Ar šios gijos – tai vienas didelis voratinklis?

  • balsai ir sambalsiai

    Balsai ir sambalsiai. Viktorija Daujotytė

    „Rašyti taikai, kad tiktų ir karui. Rašyti atviriems veidams, kad ir prisidengęs akis perskaitytum. Poezija yra viruso prigimties, užkrečiama; gali veikti ir kaip antivirusas. Geras eilėraštis trokšta įsigyventi žmogaus sieloje, užkrėsti. Walto Whitmano retorinis klausimas: „Kas yra siela, jei ji nėra kūnas?“ Atrodo, kad nuo mirtino viruso saugome kūną, bet juk ir sielą. Ko tikėtis knygai apie poeziją, išeinančiai į pasaulį visai kitu laiku nei buvo rašyta? Pasitikėti poetais, jų kūrybos dvasiniu užkratu - ir uždaryti į viršelio karantiną, jie lieka atskiri - atskirai klausia, atskirai atsako, atskirai tyli. Arba provokuoja.“
    Viktorija Daujotytė, 2020 m. balandžio mėn. 6 d., pandeminis karantinas

  • dekonstruok save

    Dekonstruok save! Jay Samit

    Sėkmingas verslininkas ir konsultantas Jay Samit knygoje „Dekonstruok save!“ dalijasi neįkainojama patirtimi. Jis atskleidžia, kokios konkrečios strategijos, paprastai padedančios įmonėms klestėti, gali būti pritaikomos ir individualiai asmenybei – žmogui, kuris nepaisydamas savo dabartinės padėties siekia ilgalaikės sėkmės bei gerovės.

    Šiandieniniame verslo pasaulyje galimybė prisitaikyti ir kūrybiškumas yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Jau nebeįmanoma išmokti vos vieno darbo įgūdžio ir tik tiek teturint sėkmingai kopti aukštyn. Taip pat ir rasti finansavimą pradedantiems verslininkams gali būti be galo sunku. Tūkstančiai inovatorių ir išradėjų varžosi dėl rizikos fondų ir investuotojų dėmesio. Ateities verslo atstovai privalo numatyti pokyčius, kad galėtų sukurti galimybes savo profesinei sėkmei. Knygoje „Dekonstruok save!“ skaitmeninės medijos ekspertas Jay Samit atskleidžia unikalų metodą, kurį jis naudojo sukurdamas naujas rinkas ir augindamas jau esamus verslus.

    Jay Samit konsultavo e-komercijos, socialinės medijos, programinės įrangos, mobiliųjų komunikacijų įmones, padėdamas joms išgyventi neramius ekonominius laikus ir nukreipdamas link tinkamų pertvarkų, kurios užtikrino, kad verslo augimo grafiko kreivė kiltų tik aukštyn. Savo metodus jis taiko tiek pradedantiesiems, tiek gerai žinomoms įmonėms. Tarp autoriaus klientų galime pamatyti tokius garsius vardus, kaip „Coca Cola“, „LinkedIn“, „Intel“, „McDonalds“, „Microsoft“, „Starbucks“ ir kitus. Jis bendradarbiavo su verslo įžymybėmis, tokiomis kaip Bill Gates, Steven Spielberg, Steve Jobs ir Ritchard Brandson.

    „Dekonstruok save!“ – skirta visiems, kurie turi puikių idėjų, bet net nenumano nuo ko pradėti jas įgyvendinti. Autorius dalija patarimus žmonėms, kurie bijo, kad šiame technologijų amžiuje tapo nebesvarbūs.

    Jay Samit gimė 1961-ais metais. Jis yra skaitmeninės medijos inovatorius, itin daug nuveikė socialinės žiniasklaidos ir elektroninės prekybos srityse. Verslininkas konsultuoja įmones, nuolat rašo straipsnius tokiems leidiniams, kaip „Wall Street Journal“, „Fortune“, „Forbes, „Harvard Business Review“ ir „Wired“. Taip pat autorius yra nuolatinis radijo laidų dalyvis.
    Jay Samit padėjo įgyvendinti Baltųjų Rūmų projektą įrengiant internetą visose Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklose. Taip pat jis surengė kelis itin sėkmingus labdaros koncertus. Be visų kitų savo veiklų, Jay Samit Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi inžinerijos mokykloje dėsto aukštųjų technologijų įmonių kūrimo kursus.

  • devyniasdesimtuju vaikai tampa tevais

    Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė

    Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ne vienerius metus rašo tinklaraštį „Pterodaktilis ...ir vaikai“. Pagrindinės jo temos – tėvystės iššūkiai šiuolaikiniame pasaulyje. Autorė dažnai kalba apie pusiausvyros paieškas, iššūkius ir bandymą suderinti daugybę savo vaidmenų. Dalį minčių rasime ir knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“, tiesa, čia taip pat nugulė pasvarstymai, kurie niekada nepasirodė bloge.

    Kas gi yra tie devyniasdešimtųjų vaikai? Autorė savo knygoje taip vadina asmenis, kurie gimė per dvidešimtojo amžiaus paskutinius du dešimtmečius. Šie žmonės jau nuo jauno amžiaus gebėjo naudotis technologijomis, internetas jiems nebuvo egzotika, prieinama begalybė informacijos. Visa tai turėdami ir matydami kitus pavyzdžius, jie sau kelia nerealius lūkesčius, o kiekvieną nesėkmę reaguoja gerokai jautriau nei ankstesnės kartos.

    „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ – socialinis tekstas apie šios kartos tėvystę. Kartos, kuri turi aiškius riboženklius, būdingą elgesį ir savo lūkesčius. Visi įsivaizduoja, kad savo vaikus tikrai augins kažkaip (dar nežinia kaip) kitaip. Juk jie skaito internetą ir viską žino apie tėvystę. Vaikai bus mandagūs, aprengti stilingais drabužėliais, visiems patiks, klausys tėvų. Tik realybė dažnai šiuos lūkesčius truputį nuleidžia. Tada ištinka drama. Devyniasdešimtųjų vaikų karta šią per amžius besikartojančią realybę išgyvena ne taip ramiai, kaip jų tėvai ar seneliai. Vaikų auginimas interneto amžiuje turi savo kainą, kurią tenka sumokėti nuolatiniais nustebimais. Knyga kalba apie naivų tikėjimą, kad tėvystė bus lengva ir sklandžiai praeis, net neišsipurvinus rankų. Autorė tiesiai kalba apie storos odos užsiauginimą bei puikybės kaukės nusimetimą. „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ – atviras tekstas apie nenudailintą motinystę.

    Veronika Urbonaitė-Barkauskienė teigia, kad knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ galima tikėtis pokalbių apie empatiją, vyrus, kūną, lūkesčius, vienatvę. Leidinį iliustravo menininkė Ūla Šveikauskaitė. Dizainą kūrė Eglė Marija Ažubalytė. Todėl knyga bus ne tik aktuali savo temomis, bet ir maloni akiai.

    Miesto sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė su savo šeima gyvena Švedijoje. Moteris turi tris vaikus, kurių auginimo patirtys buvo labai skirtingos. Gimus dvynėms autorė dėl sveikatos problemų negalėjo daug prisidėti prie jų auginimo ir kaip pati teigia – stebėjo viską tarsi iš šalies. Sulaukusi trečiojo vaiko Veronika visa galva panėrė į motinystės patirtis. Autorė publikavo ne vieną straipsnį šiuolaikinės tėvystės tema.