Pasvalio Mariaus Katiliškio
viešoji biblioteka

Titulinis > Apie mus > Struktūra > Joniškėlio miesto biblioteka > Joniškėlio miesto bibliotekos istorija

Joniškėlio miesto bibliotekos istorija

Kultūrinio gyvenimo ištakos Joniškėlyje

Po 1863 m. sukilimo, caro valdžia atnaujino tautų engimo politiką. Sumanyta nutautinti lietuvius. 1964 m. buvo uždaryta visos parapijinės ir kitokios valstybinės mokyklos, kuriose iki tol neretai mokyta lietuvių kalba.

Leisti spausdinti lietuviškas knygas prašė lietuvių demokratinė inteligentija, tarp jų ir Joniškėlyje trumpai gyvenęs Laurynas Ivinskis. Negavus leidimo, įvairių krypčių periodinę spaudą imta leisti užsienyje ir slaptai gabenti į Lietuvą.

Žymiausiu knygnešiu Lietuvoje laikomas biržietis Jurgis Jakutis, slapyvardžiu Bielinis, gyvenęs Purvinės vienkiemyje, netoli Suostų. 1896 m. J. Bielinis iš Prūsijos atsigabeno rankinę spaustuvę ir sumanė leisti laikraštį. Spaustuvėlę pastatė pas eigulį Bajorūną, netoli Joniškėlio, ten 1897 m. išėjo vienas „Baltojo erelio“ numeris.

Didžiulį indėlį į Joniškėlio kultūrinį gyvenimą įnešė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Pedagogė ir publicistė, farmacininkė ir gydytoja, bitininkė ir našlaičių globėja, rašytoja ir literatūros puoselėtoja. Kuo tik nebuvo ši veikli, darbšti moteris – Bitė. Joniškėlyje, savo bute ėmė mokyti Joniškėlio gyventojų dukras – tas, kurios neturėjo sąlygų mokytis valstybinėse ir privačiose mokyklose. Mokė pradinių žinių, skaitymo, rašto, skaičiavimo. Nemažai čia padėjo ir turtinga tėvo Petkevičiaus biblioteka, kurioje buvo pažangios periodinės spaudos, grožinės literatūros, rimtų įvairaus turinio knygų.

Tolesnis žingsnis – „Žiburėlio“ moksleivių šelpimo draugijos steigimas. „Globojami“ moksleiviai, kaip prisimena P.Avižonis, gaudavo netgi 20 rublių per mėnesį ir galėdavo kukliai pragyventi studijuodami. Kuklias pašalpas gaudavo V. Kudirka, Žemaitė, J. Biliūnas ir kt.

Bitė taip pat užsiėmė draudžiamos spaudos platinimu. Į šį darbą įtraukė buvusius savo mokinius, miestelio žmones, spaudos atsargas slėpė kapinėse, dvaro tarnautojų patalpose. Darbščioji Bitė surado laiko ir kraštotyrai: rinko liaudies medicinos medžiagą, burtus, fenologinius stebėjimus, juos moksliškai tvarkė ir skelbė.

1940 m. gruodžio 25 d. įsteigta valstybinė viešoji biblioteka Joniškėlyje

Apie jos įkūrimą papasakojo buvęs pirmasis bibliotekos darbuotojas J. Paškevičius. „1940 m. rugpjūčio mėn. gautas įsakymas iš Vilniaus įkurti Joniškėlio valsčiuje biblioteką. Pirmiausia reikėjo sukomplektuoti knygų fondą. Iš Šiaulių, Švobiškio veikusių tuometinių bibliotekų atrenkamos knygos. Daug jų padovanojo patys žmonės. Biblioteka įsikūrė Vytauto g-vė 2, antrame aukšte, trijuose kambariuose. Viename kambaryje įsikuria abonementas, kitame skaitykla. Likusiame mažame kambarėlyje archyvas. Tuo metu buvo apie 2000 knygų, kiek tuo metu buvo skaitytojų – tikslių duomenų neišlikę.“

1941 m. hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, daugelio bibliotekų veikla nutraukiama, Joniškėlio biblioteka taip pat uždaryta. Po kiek lako biblioteką leista atidaryti, tačiau ji merdėja. Iš trijų kambarių perkeliama į vieną.

1945 m. biblioteka perkelta į naujas patalpas Vytauto g-vė 12, jai skirtas vienas kambarys. Nepaisant blogų darbo sąlygų bibliotekoje rinkdavosi skaitytojai, vakarais žaisdavo šaškėmis, rengdavo knygų aptarimus.

1950 m. Joniškėlis iš valsčiaus centro tapo rajono centru, jam suteiktas miesto vardas. Joniškėlio miesto bibliotekoje iš esmės pertvarkytas darbas. 1950 m. atidaromas klubas-skaitykla, į kurį rinkdavosi miestelio gyventojai skaityti laikraščių, žurnalų. 1953 m. atskiriamas vaikų literatūros fondas, su vaikais pradedama dirbti atskirai. Ypač gerų rezultatų biblioteka pasiekia, kai jai vadovauja Irena Kalvaitytė.

1961 m. Joniškėlio biblioteka įsikuria kultūros namuose, antrame aukšte. Jai skiriami 3 kambariai. Viename iš jų – skaitykla, kituose – abonementas ir vaikų literatūros skyrius. Tose patalpose biblioteka veikia ir šiandien. 1963 m. bibliotekai suteiktas „Puikiai dirbančios bibliotekos“ vardas.

Joniškėlio miesto biblioteka buvo įsteigusi tris išdavimo taškus: Joniškėlio plytinėje, Pamažupių kaime ir Joniškėlio buitinių gyventojų aptarnavimo kombinate.

1977 m. prasideda centralizacija, knygos centralizuotai gaunamos iš viešosios bibliotekos. Per metus lentynos pasipildo 1000 egz. leidinių. Bibliotekos fondas siekia apie 20 000 egz. spaudinių. Bibliotekoje skaito virš 700 skaitytojų. 1980 m. biblioteka įsteigia kilnojamą bibliotekėlę Joniškėlio ligoninėje.

Karuselė įsisuka, žingsnis po žingsnio imtasi taisyti klaidas, keistis. Nusimetę sunkumų naštą, žmonės labiau susikaupė ir nužengė į Nepriklausomybę. Atgimimo metais biblioteka atgavo sovietmečiu prarastą savo vertę, tapo lietuviškos knygos atkūrėja, puoselėtoja, skleidėja, saugotoja.

2000 m. balandžio mėn. biblioteka sulaukė ypatingų svečių, lankėsi ministrų žmonos R. Kubilienė, A. Bėkštienė ir kt. Jos skaitytojams padovanojo ne tik labai reikalingų knygų, bet ir įspūdingą muzikos akademijos dėstytojo E. Virbašiaus ir bandonininko A. Batašiaus koncertą.

2000 m. biblioteka dalyvavo Atviros Lietuvos fondo skelbtame konkurse „Miestelių ir kaimų bibliotekos – vaikams ir jaunimui“ ir laimėjo 2000 litų. Bibliotekoje įsteigiamas vaikų laisvalaikio užimtumo centras, nuperkama loginių, stalo žaidimų, informacinių leidinių.

2003-ieji – bibliotekos veiklos permainų metai. Gyventojams jau nebepakanka vien tradiciškai teikiamos informacijos, šiandien labai svarbi tampa galimybė naudotis vieša prieiga prie interneto. Bibliotekoje atidaromas viešas interneto centras. Aljansas „Langas į ateitį“ padovanojo du kompiuterius. Miestelio gyventojai turi galimybę nemokamai naudotis internetu.

Į viršų

Puslapis atnaujintas 2006-10-12