Pasvalio Mariaus Katiliškio
viešoji biblioteka

Titulinis > Apie mus > Istorija

Istorija

Šiandieninės Mariaus Katiliškio bibliotekos ištakos remiasi į lietuviškos knygos kelius Šiaurės Lietuvos krašte, pradėjusius vingiuoti dar senaisiais laikais, Bažnyčiai prisiėmus švietėjiškos veiklos pareigą – XVI a. antroje pusėje Pasvalyje jau žinoma parapinė mokykla. Nuo jos keliai veda į daraktorių mokyklą, vargo mokyklą prie ratelio, į knygnešių gadynę, kurią Pasvalio miestelyje ir apylinkėse ženklina knygnešių Kazio Gumbelevičiaus, Petro Šėmbelio, Kazio Astrausko, Antano Gaidelionio, dažnai šitam krašte buvojusio Jurgio Bielinio, daugelio kitų, saugojusių, skaičiusių, skleidusių lietuviškas knygas, suimtų ir nuteistų už lietuviško žodžio šviesą vardai. Skaitymo tradicijas, meilę knygai toliau puoselėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsteigta skaitymo mėgėjų draugija, 1922 m. pradėjusi gyvuoti vidurinė mokykla, vėliau virtusi Petro Vileišio gimnazija, pavasarininkų, jaunalietuvių, šaulių bibliotekėlės, kun. Juozo Varno, kitų vietinių inteligentų sukauptos turtingos asmeninės bibliotekos, įvairių draugijų kultūrinė veikla.

Ir tik Nepriklausomos valstybės laikotarpio antrojo dešimtmečio pabaigoje Pasvalyje įsižiebė naujas kultūros žiburys – 1937 m. vasario 15 d. Švietimo ministro Juozo Tonkūno įsakymu C/Nr. 8 nuo kovo 15 d. čia (kaip ir kitame 61 Lietuvos miestelyje) įsteigta antros eilės Valstybinė viešoji biblioteka su skaitykla. Ji įsikūrė Biržų gatvėje 27 numeriu pažymėtame name, trijuose kambariuose, kuriuos parūpino Pasvalio valsčiaus savivaldybė. Pirmuoju bibliotekos vedėju nuo balandžio 1 d. Švietimo ministro kovo 19 d. įsakymu C/Nr. 11 paskirtas Vincas Bernatonis. Iki vasaros biblioteka funkcionavo tik kaip periodikos skaitykla, gaudavusi 50 pavadinimų laikraščių ir žurnalų. Balandį skaitykloje apsilankė 997 lankytojai, daugiausia moksleiviai. Pirmoji knygų siunta – 220 egzempliorių – gauta tik birželio pradžioje. Bet kol knygos buvo sutvarkytos, atėjo ir liepos mėnuo. Liepos 6 d. bibliotekos vedėjas Kultūros reikalų departamentui išsiuntė tokį raštą: „Prisiųstas bibliotekon knygas surašiau į inventorinę knygą, sunumeravau, sukatalogizavau ir nuo š. m. liepos mėn. 1 d. paskelbiau visuomenės žiniai taisykles ir sąlygas naudotis viešosios valstybinės bibliotekos knygomis“. Knygų grąžinimą skaitytojai turėjo garantuoti 10 litų užstatu. Buvo privalomas ir abonentinis mokestis. Išimtį sudarė moksleiviai, kurie galėjo gauti knygas pagal mokyklų vadovybės išduotą pažymėjimą, taip pat pašaukti atlikti karinę prievolę asmenys, beturčiai, kiti asmenys, pristatę savivaldybės ar patikimo asmens garantinį raštą. Pirmaisiais bibliotekos įsikūrimo metais skaitytojų, tuomet vadintų abonentais, būta 95. 1938 m. pabaigoje skaitytojų skaičius išaugo iki 176, per paskutinį tų metų ketvirtį išduota 1071 knyga, skaityklos lankytojų skaičius – 2619. Pagal Centralinei valstybinei bibliotekai siųstas statistikos žinias, 1940 m. pirmajame ketvirtyje bibliotekoje skaitė 232 pasvaliečiai, jiems išduota 1806 knygos; skaityklos lankytojų padaugėjo iki 3308. 1939 m. gruodžio mėnesį biblioteka persikėlė į naujas patalpas – Vilniaus gatvės ir Vytauto Didžiojo aikštės kampe esantį pastatą.

Pirmoji sovietų okupacija. Prasidėjo knygų ir kadrų „valymas“. Bibliotekos vedėjas V. Bernatonis atleistas kaip nelojalus sovietų valdžiai. Švietimo liaudies komisariatas paskyrė naują vedėją suvalkietį Juozą Jurgelaitį. Įsteigtas bibliotekininko etatas. Šios pareigos teko 1941 m. kovo 1 d. į Pasvalį atvykusiam garsėjančiam prozininkui Albinui Vaitkui – būsimajam rašytojui Mariui Katiliškiui. Prie bibliotekos atidaryta pirkia-skaitykla, kuriai vadovavo Adolfas Medalinskas. Pradėti „valyti“ fondai: kiek spėta, lietuviška patriotinė, katalikiška literatūra pašalinta, jos vietoje atsirado komunistiniai leidiniai.

Vokiečių okupacija. Bibliotekos kultūrinio suklestėjimo laikotarpis. Švietimo generalinio tarėjo 1941 m. rugsėjo 24 d. įsakymu A-Nr. 40 nuo tų metų spalio 1 d. Albinas Vaitkus (lig tol ėjęs bibliotekininko pareigas) paskirtas bibliotekos vedėju. Biblioteka, karo pradžioje buvusi uždaryta, netekusi daug knygų, naujojo vedėjo dėka greit atsigavo ir tapo Pasvalio kultūros židiniu. Buvo pertvarkyti knygų fondai, dalis knygų susigrąžinta iš buvusių skaitytojų. Patalpos – didelės ir geros: keturi šviesūs kambariai, du iš jų skirti skaityklai. Naujasis vedėjas palaikė glaudžius ryšius su vietiniais inteligentais, Pasvalio gimnazijos mokytojais, padėjo jiems organizuoti literatūros vakarus, pats juose skaitė savo kūrybą. Vedėjo pareigas A. Vaitkus nuolat „derino“ su vis labiau prasiveržiančiu rašytojo talentu. Pasvalyje parašytos puikios novelės, spausdintos „Naujosiose Biržų žiniose ir Juozo Keliuočio redaguotame „Kūrybos“ žurnale. 1943 m. „Naujosiose Biržų žiniose“ pasirodžiusi novelė „Atvykimas į mišką“ pirmą kartą pasirašytas slapyvardžiu: A. M. Katiliškis. 1944 m. balandžio 14 d. „Sakalo“ leidyklai išsiuntė pirmosios knygos rankraštį „Seno kareivio sugrįžimas“. 1942 m. biblioteka turėjo 600 skaitytojų, knygų – per 2 tūkstančius. Uoliausi skaitytojai – penkiolikmečiai septyniolikmečiai Pasvalio gimnazistai. Ypač mėgstami buvo periodiniai leidiniai. Apie bibliotekos populiarumą visuomenėje, jos vedėjo kūrybinius užmojus ne kartą rašyta apskrities spaudoje.

Pokario metais biblioteka ne kartą keitė pavadinimą, priklausomybę, struktūrą. Iš pradžių ji veikė kaip valsčiaus biblioteka, nuo 1947 m., Pasvaliui tapus apskrities centru,  biblioteka pertvarkyta į apskrities viešąją biblioteką. 1950 m. Pasvaliui suteikus rajono centro statusą, įsteigta rajoninė biblioteka.Joje – skaitykla, kilnojamasis fondas, vaikų biblioteka. Rajoninei bibliotekai pavestos metodinės veiklos funkcijos – teikti pagalbą kaimo bibliotekoms. 1960 m. čia jau dirbo bibliotekininkai specialistai, iš jų – 2 aukštos kvalifikacijos.

1977 m. prasidėjo centralizacija, kuri iš esmės pakeitė bibliotekos veiklą. Pasvalio rajoninė biblioteka tapo rajono centrine biblioteka, kuriai priklausė 38 filialai rajono miesteliuose ir kaimuose. Įkurti nauji skyriai: knygų tvarkymo ir komplektavimo, metodikos, bibliografijos-informacijos, skaitytojų aptarnavimo, vaikų literatūros, ūkio. Pagerėjo kultūrinis skaitytojų aptarnavimas, sukurta tobulesnė informavimo sistema.

1980 m. prasidėjo naujas giluminių pokyčių laikotarpis: bibliotekos veikla nukreipta kraštotyros, leidybos, meninių-literatūrinių renginių, publicistinių spektaklių kūrimo kryptimis.

Atgimimo metais biblioteka atgavo sovietmečiu prarastąją savo esmę – tapo lietuviškos kultūros atkūrėja, saugotoja ir skleidėja. Tęsiamos nuo 1980 m. įsigalėjusios kultūrinės tradicijos, imtasi atkurti sovietmečiu naikintas dvasines vertybes: įsigyti vertingiausi prieškario, išeivijos leidiniai, Lietuvos didžiosiose bibliotekose, rankraštynuose, archyvuose pradėta rinkti medžiaga apie Pasvalio kraštą, žymiuosius pasvaliečius. Krašto istorinių įvykių, žymiųjų žmonių atminimui įamžinti organizuojamos konferencijos, seminarai, kraštotyros parodos, kurioms spaudiniai skolinami iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos.

Įsimintini 1994 m. – Pasvalio bibliotekai suteiktas Mariaus Katiliškio vardas. 1995 m. atidarytas Mariaus Katiliškio atminimo kambarys. Tais pačiais metais įsteigta bibliotekos premija.

1997 m. prie namo, kuriame 1940–1944 m. buvo įsikūrusi valstybinė viešoji biblioteka, atidengta atminimo lenta buvusiam bibliotekos vedėjui Albinui Vaitkui – Mariui Katiliškiui.

1999 m. įkurtas Rankraštynas. Tų metų vasario mėnesį išleistas pirmasis krašto istorijos kultūros leidinio Šiaurietiški atsivėrimai numeris, balandį vyko pirmasis bibliotekos lėlių teatro Kaukutis spektaklis.

2001 m. biblioteka savo veiklą pasuka informacinės visuomenės kūrimo kryptimi. Pradedamas formuoti LIBIS elektroninis katalogas, įkurta Informacinio centro interneto skaitykla.

Puslapis atnaujintas 2007-09-13