Pasvalio Mariaus Katiliškio
viešoji biblioteka

Titulinis > Apie mus > Struktūra > Krašto kultūros dokumentavimo centras > Mariaus Katiliškio atminimo kambarys

Mariaus Katiliškio atminimo kambarys

Įkurtas 1995 m. Sukaupti rankraštiniai, ikonografiniai, spausdinti dokumentai – kūrybos rankraščiai, laiškai, archyviniai dokumentai, prisiminimai, liudijimai, fotografijos, Lietuvoje ir Išeivijoje leistos knygos, žurnalai, laikraščiai – liudija visą Mariaus Katiliškio gyvenimo ir kūrybos kelią, susidedantį iš keturių laikotarpių: Lietuvos, pasvalietiškojo, tremties – pokario Vokietijos DP ir Amerikos, sugrįžimo Lietuvon – atminimo įamžinimo. Visuose laikotarpiuose akcentuojamas kūrybinis palikimas, prasidėjęs nuo išlikusių trijų rankraštinių eilėraščių sąsiuvinių (1931–1933), pirmųjų eilėraščių, publikuotų „Naujienose“, apsakymų „Ūkininko patarėjuje“, „Jaunojoje kartoje“, „Trimite“, novelių epopėjos „Naujojoje Romuvoje“ (1934–1940), toliau tęsęsis novelėm, spausdinamom „Kūrybos“ žurnale, „Naujosiose Biržų“ žiniose ir netgi 1944 m. fronto perskeltoje Lietuvoje išleistame laikraštyje „Lietuvos gynėjas“, tremties kūrybos liudijimais DP leidiniuose „Mūsų kelias“, „Užuolanka“, dažnos publikacijos vėlesniuose išeivijos leidiniuose: „Aiduose“, „Metmenyse“, „Literatūros lankuose“ ir – kūrybos grįžimas jau į laisvos Lietuvos leidinius; atskirai išryškinama svarbiausioji kūrybos dalis, sudėta keliose solidžiose Vokietijoje, Amerikoje ir Lietuvoje leistose knygose ir  didžiausias kūrybinis išsipildymas – surastasis  pirmojo novelių rankraščio „Seno kareivio sugrįžimas“ išleidimas gražia knyga 2003 m. Fotografijos vaizdžiai iškloja visą gyvenimiškąjį kelią – nuo gimtojo namo Gruzdžiuose, Katiliškių vaizdų, vaikystės, jaunystės akimirkų Katiliškėse, Pasvalyje fotografo įamžinto bibliotekos vedėjo iki tremties gyvenimo DP stovyklose, iki jaukios šeimyninės aplinkos Lemonte, visuomeninio, šventinio, draugų horizonto Amerikos žemėje, iki ankstyvo išėjimo Amžinatvėn.

Rašytojo žmonos Zinos Katiliškienės – poetės Liūnės Sutemos dėka sukaupta nemažai kūrybos rankraščių: novelių, paskaitų, kalbų tekstų, visas „Apsakymų“ rankraštis. Unikaliausias ir svarbiausias rankraštinis dokumentas – dienoraštis, apimantis 1946-1952 metus.

Atskiruose stenduose „įkurdintas“ pasvalietiškasis laikotarpis, atkuriamas Mariaus Katiliškio-Albino Vaitkaus paskyrimo Pasvalin dokumentais, bibliotekos perėmimo aktu, Jono Vytauto Nistelio skaitytojo pažymėjimu su Albino Vaitkaus įrašais, čia rašytos novelės (niekur nespausdintos) „Saulėlydis po eglėmis“ rankraščiu, čia spaudai rengtais „Seno kareivio sugrįžimo“ rankraščiais, prof. Vytauto Kavolio užrašytais M. Katiliškio atsiminimais apie 1941 m. sukilimo įvykius Pasvalyje, Zinos Katiliškienės dovanotomis knygomis su sugrįžimą liudijančiais įrašais, pažinojusiųjų atsiminimais ir laiškais. Į visą šį margą audinį įsipina kelios to laiko fotografijos, iš kurių viena – bibliotekos vedėjas prie savo darbo stalo su pypkute, galbūt spausdinantis mašinėle naują kūrinį, tampa visos pasvalietiškojo laiko dvasios išraiška: čia gimsta kūriniai, kurie bus pripažinti geriausiais, čia bendraujama ir su visa pasaulio klasika.

Sugrįžimo laikotarpį liudija kūryba, išsibarsčiusi Lietuvoje leistuose leidiniuose, studentų diplominiai darbai, fotografijos atminimo įamžinimo vietų Katiliškėse, Žagarėje, Naisių literatūros muziejuje, Mariaus Katiliškio vardo suteikimo bibliotekai iškilmių dokumentai ir viso dešimtmečio su šiuo vardu tąsa: bibliotekos 1995 m įsteigtos premijos moksleiviams už geriausius rašinius rašytojo kūrybos tematika nuostatai, moksleivių rašiniai, vertinimo komisijos dokumentai, fotografijos, kuriose užfiksuoti kasmetiniai Mariaus Katiliškio skaitymų, konkurso nugalėtojų apdovanojimo momentai, publikacijos apie šiuos renginius spaudoje.

Kartu su kūrybos ir gyvenimo liudijimais dar keli neatskiriami gyvenimo palydovai: rašomoji mašinėlė, kuria buvo spausdinami išeivijos laikotarpio kūriniai, dvylika pypkių, viena už kitą įmantresnių, odinis aplankas su inicialais MK, plunksninė, laikrodis. Už šiuos eksponatus esame dėkingi Zinai Katiliškienei ir juos į Pasvalį iš tolimojo Lemonto pargabenusiems pasvaliečiams Živilei ir Žilvinui Ramašauskams. Ant sienos kabo Mariaus Katiliškio bareljefas, dailininko Lino Janulevičiaus sukurtas ir tarsi prikaltas prie perskeltos lentos: Lietuvos ir tremties egzistencijų amžino nesueinamumo. 

Turbūt paties likimo lėmimu būtent rugsėjo 15-ąją, Mariaus Katiliškio tradicinių skaitymų išvakarėse, bibliotekon iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavo laukiama dovana – Mariaus Katiliškio rašomasis stalas. Jo stalčiuose radome ir daugiau dovanų – visą pypkiavimo proceso atributiką: pypkę su keliomis keičiamomis galvutėmis gražioje dėžutėje, tabokinę, įdėtą į dailų medinį stovą su išskobtomis skylutėmis pypkėms surikiuoti, du maišelius tabakui laikyti ir žiebtuvėlį. Visa ši kolekcija – tikra rašytojo nuosavybė, jo naudota, liesta, tapusi jo gyvenimo palyda. Todėl dovanos vertė ir neišreiškiama, tik nujaučiama širdimi, nes tai savitas gyvas ryšys su karo metais Pasvalio valstybinėje viešojoje bibliotekoje dirbusiu Albinu Vaitkumi.
Kartu su stalu atkeliavo ir dvylika dėžių knygų, kurias bibliotekai dovanojo Mariaus Katiliškio seserėčia Dalia Šlenienė.
Už šias dovanas esame dėkingi rašytojo žmonai Zinai Katiliškienei, Daliai Šlenienei, Lemonte (JAV) gyvenantiems pasvaliečiams Živilei ir Žilvinui Ramašauskams, prisiėmusiems didžiulio siuntinio pargabenimo Pasvalin rūpesčius.
Dabar stalas gražiai įsikomponuoja į kitų eksponatų visumą.

Kiekvienais metais kambaryje vyksta pamokos, skirtos M. Katiliškio gyvenimui ir kūrybai. Jas veda patys moksleiviai.

Puslapis atnaujintas 2008-09-22